Kodėl yra vietų, kurios žmones traukia it magnetas, o į kitas antrą kartą nė už ką nenorėtum sugrįžti? Kas yra vietos dvasia? Kaip ją galima atgaivinti? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galima rasti 2014 m. gruodžio mėnesį pasirodžiusioje knygoje „Vietos dvasios beieškant“. Joje skaitytojas ras 11-kos autorių, iš kurių keturi užsieniečiai, straipsnius, atliktų tyrimų rezultatus. Kolektyvinės monografijos sudarytoja – mūsų kraštietė, Pumpėnų vidurinės mokyklos 36-osios laidos abiturientė, Vilniaus universiteto profesorė, kultūros istorikė, dr. Rasa Šileikaitė-Čepaitienė.
Sugrįžti mokslininkę į gimtąją mokyklą ir pasidalinti savo įžvalgomis apie minėtą knygą bei vietos dvasios paieškas pakvietė Pumpėnų miestelio ir gimnazijos vyresnioji bibliotekininkė Virginija Čeponienė. Ji į susitikimą atėjusiems pumpėniečiams priminė, kad R. Čepaitienė 2011-aisiais viešėdama Pumpėnuose kalbėjo kultūros paveldo klausimais. O praėjusių metų spalio mėnesį profesorė skaitė pranešimą „Tarpukario atminties ženklai Lietuvos miestų ir miestelių viešosiose erdvėse“.
Prieš pradėdama kalbėti apie knygą „Vietos dvasios beieškant“, dr. R. Čepaitienė pasidžiaugė, kad mokykla, kurioje mokėsi nuo pirmos iki dvyliktos klasės, tapo gimnazija. Buvusi auklėtinė prisiminė, kad mokyklą baigė istoriniais 1990-aisiais metais ir gavo jau Nepriklausomos Lietuvos brandos atestatą. Būdama Vilniaus universiteto istorijos fakulteto pirmakursė tapo 1991-ųjų sausio įvykių liudininke.
Profesorė pasidžiaugė, kad knyga „Vietos dvasios beieškant“ išėjo įdomesnė ir turiningesnė už pirminę jos idėją. Tam įtakos, anot sudarytojos, turėjo pasaulio dėmesį prikaustę įvykiai Kijevo Maidano aikštėje, kurie rado atgarsį ir šioje mokslinėje monografijoje. Kultūros istorikė minėjo, kad visai kitaip žmonės reaguoja į įvykius, kurie, kad ir netiesiogiai, su jais susiję. Dr. R. Čepaitienė yra gyvenusi prie Maidano aikštės esančiame „Ukrainos“ viešbutyje, pro kurio langus 2014-ųjų žiemą į aikštę susirinkusius žmones šaudė snaiperiai. Mokslininkė prisipažino, kad ji jautriai reaguodavo į pranešimus apie įvykius Maidane. Knygoje „Vietos dvasios beieškant“ yra ukrainiečių sociologų tyrimų išvados apie tai, kokią socialinę padėtį užimantys žmonės traukė į centrinę Kijevo aikštę, kodėl būtent ši erdvė tapo revoliucinių įvykių epicentru.
Iš kitų knygos bendraautorių kraštietė išskyrė Vokietijos miestų istoriko dr. Felikso Ackermanno publikaciją apie Lukiškių kalėjimą Vilniuje. Ši įkalinimo įstaiga, įsteigta 1904 m., yra seniausia Lietuvoje. Netoli jos įsikūręs Lietuvos istorijos institutas, kuriame dirba dr. R. Čepaitienė.
Vido DULKĖS nuotraukoje: istorikė, dr. Rasa Šileikaitė-Čepaitienė ir bibliotekininkė Virginija Čeponienė.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2017-02-28 „Darbe“
