Kaip persipynė Kuprių ir Sajų gyvenimai…

Vyresniems mūsų laikraščio skaitytojams iki šiol įstrigę tremtinio Alekso Kuprio be galo gyvi prisiminimai. Tuomet tik buvo pradėta viešai kalbėti apie tragiškus tremtinių likimus.

– „Darbe“ daug buvo išspausdinta tėčio prisiminimų. Juos skaitę žmonės labai šiltai su tėčiu bendravo ir vertino, labai gerbė, – pastebėjo Rimantas Kuprys, Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje pristatęs knygą „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“. – Šiemet septyniasdešimt metų, kaip aš pasvalietis. Še- šerių metų buvau pakrikštytas šitoje bažnyčioje.

Rimanto Kuprio tėvai kilę iš Pasvalio krašto:

– Tėtis – iš didelės šeimos, gyveno Žadeikėliuose, kur baigė penkias klases. Mama Adelė Aleksandravičiūtė gimė Pasvalyje, anksti liko našlaitė, toliau – prieglaudos, gyvenimas pas žmones.

Beje, jos brolis Bronius Aleksandravičius buvęs ilgametis Joniškėlio vidurinės mokyklos direktorius.

Adelę priėmė globoti Juzefa Mažylienė, Pasvalyje turėjusi valgyklą. Čia tuomet dar gimnazistė susipažino su Aleksu Kupriu.

– Mažylienės valgykloje lankydavosi labai daug žmonių, nemažai ir jaunimo. Jo būryje sutikau tą, kuriam labiausiai norėjosi patarnauti. Pro durų plyšį stebėdavau, kada jis pavalgys, ir bėgdavau pro duris. Gera būdavo jausti, kad jis eina iš paskos. Mums buvo pakeliui – jis į darbą, aš į mokyklą. Buvau laiminga, kai pasivydavo, tik labai nedrąsu būdavo kalbėtis. Jis man dovanojo savo nuotrauką, kurią nešiojausi paslėpus už knygos viršelio, – yra prisipažinusi Adelė Aleksandravičiūtė-Kuprienė. – Matydavomės kasdien. Palengva atėjo meilė…

Adelė ir Aleksas susituokė 1939- ųjų rugpjūtį ir išvažiavo į Biržus. 1941 metų gegužės mėnesį gimė sūnelis Rimantas, kuris buvo vos penkių savaičių, kai birželio 14-osios ankstų rytmetį Kuprių šeimą ištrėmė.

– Visus metus girdėjome apie daugybę areštų. Staiga po nakties prapuldavo žmonės – aukšti apskrities pareigūnai, kokie nors viršininkai. O mes kuo nusikaltę? Aš – iš didelės vargingos valstiečių šeimos, žmona – našlaitė nuo mažens. Antrus metus ji – „Aušros“ pradžios mokyklos mokytoja, aš dirbu Biržų apskrities mokyklų inspekcijoje. Už ką mane, kodėl? Rymojome prie stalo nesuvokdami, kas čia dedasi. Girdėjom, kaip skamba kilnojami indai. Dar taip neseniai, gegužės 16-ąją, prie šio stalo sėdėjo mano brolis Mykolas, Raudonosios armijos kareivis, parvažiavęs atostogų. Nejaugi ir jis dabar dalyvauja ką nors kratant? – prisiminimuose rašo Aleksas Kuprys.

Nuotraukoje: Rimantas Kuprys su dukra Jurgita, dukraite Jolita (kairėje) ir bibliotekininkėmis Lijana Markevičiene bei Rita Bedulyte.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-02-23„Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *