Prieš šešiasdešimt metų vasario 16-ąją susituokė Sibire

Pasvalyje, netoli parko esančioje ramioje Žaliojoje gatvėje, daugiau nei pusę šimtmečio gyvenantiems Stasei ir Antanui Butkevičiams Vasario 16-oji – ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo, bet ir jų santuokos diena.

1957 metų vasario 16-ąją Stasę Pažemeckaitę, kilusią iš Telžių kaimo, ir Antaną Butkevičių, kurio tėviškė Drąseikiuose, Biržų rajone, už tūkstančių kilometrų – Tomsko srities Aseno rajono Angos kaime sutuokė kunigas Steponas Pelešynas. Šis dvasininkas, jau atsėdėjęs lageryje, atvyko į Baturiną pas ištremtus savo tėvus.

– Traukinuku atvažiuodavo ir pas mus. Net nepamenu, kas mūsų santuokai parinko būtent vasario 16-osios dieną. Kunigas Pelešynas mus sutuokė barako kambaryje, kur buvo pastatytas kryželis. Per vestuves linksminomės, šokom, dainavom. Tik vėliau gavom laišką iš Lietuvos, kad mūsų vestuvių dieną, vasario 16-ąją, Payslykio kaime mirė mano teta, tėvelio sesuo Rinkūnienė, – pasakoja Stasė Pažemeckaitė-Butkevičienė, kuri su vyru Antanu mini Deimantinę sukaktį, šešiasdešimtąjį santuokos jubiliejų.

Pažemeckų ir Butkevičių šeimos Sibire buvo priverstos praleisti aštuonerius metus.

– Mūsų šeimą iš Telžių išvežė 1952-ųjų spalio 2-ąją. Man buvo aštuoniolika metų, broliui – penkiolika. Tėvai turėjo 25,5 hektaro ūkį, tačiau jau viskas priklausė kolūkiui. Ir mes dirbom kolūkyje. Skrebotiškio mokykloje baigiau šešias klases ir ėjau dirbti. Teko ir karves melžti. Tėvelis buvo ramus, tylus artojėlis… Kol vieną rytą pabarbeno į mūsų duris ir paklausė: „Ar visi namuose?“ Tetytė atsakė: „Visi“. Tada išgirdom: „Ruoškitės, jūs vežami“. O mamytė prašė: tik neišsiskirstykim, laikykimės visi vienoje vietoje, – prisimena Stasė Butkevičienė.

Jos vyro Antano šeima Drąseikiuose turėjo beveik pusšimčio hektarų ūkį. Aišku, išbuožinti.

– Mūsų net nepriėmė į kolūkį. Viską palikę, pasitraukėm į Maskvitiškių kaimą netoli Piniavos. Tačiau po kokių trejų metų mūsų šeimą – mane, dvi seseris ir tėvus – vis tiek išvežė, – Antanas Butkevičius irgi pasakojo, kaip tų pačių 1952- ųjų spalio mėnesį atsidūrė viename ešalone su būsimos žmonos šeima, tik skirtinguose vagonuose. –

Atvežė į Angos kaimą. Iki tol su Antanu nebuvom pažįstami. Tiesą pasakius, aš, kaimo vaikas, net Panevėžy nebuvus. Visos mano kelionės iki Vaškų, Saločių, Pasvalio, Bauskės. Ir štai – Sibiras, kur prabėgo mano jaunystė, – sako 83 metų pasvalietė.

Sibiro miškuose pralėkė ir metais vyresnio Antano jaunystė:

– Mane paskyrė elektriku. Paklausinėjo, kad nusimanau, ir tiek užteko. Geresnių specialistų nebuvo…

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-02-18 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.