Pasisemia sveikatos ir geros nuotaikos

62 kilometrai, įveikti vienu ypu savo 60-ojo jubiliejaus proga Pasvalio bėgime „Išbandyk save“, visi septyniolika iki šiol surengtų Nidos pusės maratono bėgimų, tradicinė tarptautinė estafetė „Baltijos kelias“, pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti… Tai tik maža dalelė renginių, kuriuose savo jėgas ir ištvermę jau daug metų išbando 74-erių metų pasvalietis Kazimieras Stankevičius. Ir kaskart finišuoja su plačia šypsena veide, linksmais žiburėliais akyse, kupinas energijos ir, atrodytų, nė kiek nepavargęs, tarsi po smagaus pasivaikščiojimo. Šį optimizmą ir gerą nuotaiką spinduliuojantį žmogų jo bičiuliai Pasvalio krašto „deimančiukų“ rinkimuose siūlo nominuoti „Metų senjoru“.

Jei nori gyventi – judėk!

– Bėgioju tikrai ne dėl prizinių vietų ir apdovanojimų. Pirmiausia – dėl savo sveikatos, dėl gerų emocijų, puikios bendraminčių kompanijos, – šypsosi Kazimieras. – Nors neretai būna, kad savo amžiaus grupėje „Darbo“ prenumerata tęsiasi. imu ir iškovoju medalį. Be didesnių pastangų…

Ir iš tiesų taurės, diplomai, medaliai, tradiciniai Nidos pusės maratono prizai – puodeliai su Nidos simboliu briedžiu, kiti suvenyrai jau nebetelpa Stankevičių trobos svetainės lentynose.

Mūsų pašnekovas neištaria tokiais atvejais dažnai pasakomos frazės: „Sportuoti mėgau nuo vaikystės“… Kazimieras gimė ir augo Pervalkų kaime, šalia Mūšos. Tad laisvas valandėles dažniausiai leisdavo prie upės, mėgaudavosi maudynėmis. Jaunystėje buvo aktyvus tautinių šokių kolektyvo narys. Išsimokęs mechanizatoriumi, 47-erius metus dirbo traktorininku – buvusiame „Švyturio“ kolūkyje, vėliau – žemės ūkio bendrovėje. Sportuoti nebuvo kada: visas jėgas atimdavo darbas, ruoša namų ūkelyje.

– Tuometė technika toli gražu nebuvo tokia moderni kaip šiandien. Traktoriaus kabinoje kasdien tekdavo kentėti didelį triukšmą, vibraciją, dulkes. Kolūkis dažnai siųsdavo į laukus laistyti amoniakinio vandens, barstyti trąšų, purkšti visokių chemikalų. Po darbo namuose nusimaudai, persirengi, bet chemikalų kvapas atrodo seka iš paskos. Kai jais persisunkė visas organizmas, sušlubavo sveikata, ėmė trikti širdies ritmas. Kol vaistus geri, lyg ir nieko, kai tik nustoji – visai blogai. Nuvažiavau konsultuotis į Vilnių, patekau pas šviesaus atminimo profesorių Algimantą Joną Marcinkevičių. Jis pirmiausia paklausė, ar rūkau. Atsakau, kad gyvenime nesu užsidegęs cigaretės. Tada profesorius sako: „Jei blogų įpročių neturi, ugdyk gerus“. Patarė kuo daugiau vaikščioti, kasdien pabėgioti. „Jei nori gyventi – judėk“, – garsaus kardiochirurgo perspėjimą iki šiol prisimena mūsų pašnekovas. – Man tuomet tebuvo 40 metų, tad gyventi tikrai norėjau. Bet pradėti bėgioti nebuvo lengva. Bėgdamas skaičiuodavau elektros stulpus pakelėje. Nubėgi nuo vieno iki kito ir „iškiši liežuvį“ – uždūsti. Stebėdavausi, kaip kiti gali tris ar net penkis kilometrus be vargo nubėgti. Tačiau ir aš pasiduoti neketinau. Pamažu pripratau prie neskubaus bėgimo tempo ir po poros metų jau pajutau, kad toks judėjimas gali teikti didelį malonumą. Ilgėjo nubėgtos distancijos, o kartu retėjo vizitai pas gydytojus, nes sveikata grįžo į mano kūną.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-01-31 „Darbe“.

Jei šalia jūsų gyvena „deimančiuko“ vardo vertas žmogus – nesikuklinkite, praneškite mums. Savo pasiūlymus galite siųsti adresu: „Darbas“, Vilniaus g. 4, Pasvalys. Taip pat elektroniniu paštu pasvaliodarbas@gmail.com, telefonais: (8 451) 51 474, (8 451) 51 463 arba kviečiame užpildyti elektroninę formą, esančią adresu www.darbs.lt/deimantai2016/ Nepamirškite pridėti trumpo kandidato aprašo!