Dailininkės gyvenime – daug išsipildžiusių svajonių

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje buvo atidaryta keliaujanti dailininkės Lolitos Putramentienės-Brazos ekslibrisų paroda „Ekslibrisas – geriau nei sriuba“.

Lolita Putramentienė-Braza yra žiemgalė, kilusi iš Pasvalio krašto. Šiuo metu gyvena ir kuria Šiauliuose. Mintis surengti keliaujančią parodą grafikei kilo dalyvaujant dailininkų plenere Zyplių dvare. Organizavusi ten kūrybines dirbtuves Šakių ir aplinkinių rajonų žmonėms ir pamačiusi, koks didelis susidomėjimas ekslibrisais, dailininkė pajuto stiprų kūrybinį impulsą rengti parodas kituose Lietuvos regionuose ir viešinti ekslibrisų temą. Parodą „Ekslibrisas – geriau nei sriuba“ jau pamatė Šiaulių ir Kauno bendruomenės. Iš Šiaulių apskrities bibliotekos ji keliaus į Zyplių dvarą (Šakių r.).

Parodą sudaro 17 pačių naujausių dailininkės ekslibrisų. Parodos pavadinimas atsiradęs netikėtai, ieškant su bibliotekininkėmis sparnuotos frazės būsimam projektui. Namo sriubos virti skubėjusiai kolegei tada kažkas mestelėjo: „Na ir eik, jeigu sriuba tau geriau nei ekslibrisas“. Frazė užkabino Lolitą ir nebepaleido. Tą vakarą euforijos pagauta ji net parašė esė, kodėl ekslibrisas geriau nei sriuba, išraižė didžiulį plakatą, ir pagaliau suprato, kad toks parodos pavadinimas yra taiklus.

Grafike nenorėjo būti

Trisdešimt metų ekslibrisus kurianti Lolita pasakojo, kad susidomėjo ekslibriais mokydamasi 4 klasėje, kai pamatė draugei tėčio iš Čekijos parvežtus antspaudukus su žvėriukų vaizdais. Šios dovanos Lolita draugei taip pavydėjusi, kad negalėjusi atsikratyti minties, iš kur čia gavus tokių antspaudų, kaip juos pasidarius.

Kartą vyresnioji sesuo Birutė parsinešė namo komjaunimo bilietams antspauduoti skirtą antspaudą su užrašu „Uplačeno VLKJS“ ir dėžutę su rašalu. Lolita progos nepraleido. Paslapčia nuo namiškių ji nugvelbė antspaudą ir sąžiningai suantspaudavo ne tik savo, bet ir tėvų knygas. Vėliau pasigyrė sesei, kad dabar visos jų namų knygos suantspauduotos ir sunumeruotos kaip bibliotekoje. Toks Lolitos „žygdarbis“ išgąsdino šeimos narius – bijota užsitraukti valdžios nemalonę. Išsigando ir Lolita. Kad nereiktų „sėsti į kalėjimą už politinę išdavystę“, kaip sakė sesuo Birutė, Lolita „nusikaltimo“ pėdsakus panaikino – meistriškai išplėšė antspauduotus lapus iš visų knygų ir išmetė. Dabar, dailininkės manymu, tie knygų lapai suteiktų jai nemaža džiaugsmo, bet jų nebėra. Liko tik pagarba ekslibrio ženklui.

O prisiliesti prie ekslibrio gamybos pavyko mokantis penktoje klasėje, kai Lolita, dar nesuvokdama ekslibrio kūrimo technikos, išraižė ant linoleumo tinklinio kamuolį ir buvo viešai pagirta. Tai buvo pirmas jos ekslibris, bet džiaugsmo jis neteikė. Nusivylusi sudėtinga ekslibrisų raižymo ant linoleumo technika ir žiūrėdama į subraižytas rankas, Lolita buvo pažadėjusi sau grafikės specialybės niekada nesirinkti. Tačiau atsitiko kitaip. Gyvenimas tarsi sąmoningai ją atvedė būtent į šią sritį.

Laima JUZULĖNIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-01-26 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

2 Comments

  1. Lolita kūrybinga, iškalbinga , sąmojinga, į viską sugebanti pažvelgti su jumoro doze. Prisimenu jos lakią frazę viename gyvenimo periode: ” Mano šūkis – žemės ūkis” ir t.t. Linkėjimai nuo Inčirauskų.

  2. Ačiū . Tikrai „dozė” gera nuo Jūsų! Ką gyvenims bepasiūlytų, viską galima”suvirškinti”…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.