Po ilgų kalėdinių atostogų pirmadienį mokiniai vėl sėdo į mokyklinius suolus. Nors daugiau kaip pora savaičių mokyklų klasės buvo tuščios, tačiau mokytojai neatostogavo: vyko metodiniai užsiėmimai, seminarai, konferencijos, susitikimai. Sausio pradžioje sulaukta svečių iš Anykščių rajono – Pasvalyje lankėsi mokytojų metodinės tarybos delegacija. Keliuose pedagogų renginiuose apsilankė „Darbo“ korespondentas ir pasidomėjo, kokias temas gvildeno mokytojai.
Diskutavo apie lyderystę mokykloje
Švietimo procesus tyrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad mokinių pasiekimams didelės įtakos turi mokyklų lyderystė. Lyderystės esmė – suburti, vienyti žmones ir skatinti juos konkrečiai veiklai, siekiant užsibrėžtų tikslų. Ypač akcentuojamas mokytojo, kaip lyderio, vaidmuo mokykloje.
Apie lyderystę mokykloje buvo kalbama rajono Švietimo pagalbos tarnybos suaugusiųjų švietimo centro organizuotoje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Įgalinta lyderystė mokykloje mokinių ugdymui ir ugdymuisi“. Šis renginys, kuriame dalyvavo Pasvalio, Biržų rajonų, Panevėžio pedagogai ir keletas tėvų, vyko Pasvalio Lėvens pagrindinėje mokykloje.
Dviem muzikiniais kūriniais konferencijos dalyvius sveikino Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokytojo Sigito Paliulio vadovaujami jaunieji gitaristai Vincas Linkevičius ir Ernestas Pikčiūnas. Išradingos, kūrybingos minties, vienas kito kolegiško palaikymo ir supratimo linkėjo Suaugusiųjų švietimo centro vedėja Danutė Morkūnienė. Sveikindamas į konferenciją susirinkusius pedagogus ir tėvus, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Kazys Polekas linkėjo, kad kuo daugiau mokyklų kurtų ir dalintųsi sėkmės istorijomis. Užsiminęs apie mokytojų dvasinį pasaulį, vedėjas kvietė daugiau dėmesio skirti asmeninei dvasinei higienai. Spalvingų, džiugių atradimų ir savo komandos lyderiais linkėjo būti paskutinė sveikinimo žodį tarusi Lėvens pagrindinės mokyklos direktorė Lina Rauckienė.
Plenarinį konferencijos posėdį pradėjusi Šiaulių universiteto socialinių tyrimų mokslinio centro direktorė dr. Jūratė Valuckienė pirmiausia perdavė mūsų kraštietės prof. Loretos Žadeikaitės sveikinimus. Lektorė išsamiai pristatė nacionalinių tyrimų rezultatus, kurie atskleidžia lyderystės sampratą ir kasdienę mokyklų veiklą. „Tobulėja technologijos, tačiau problema lieka ta pati – kaip auklėtiniams įskiepyti norą mokytis“, – svarstė dr. J. Valuckienė. Mokslininkė pastebėjo, kad daugelį mokyklų persekioja egzaminų rezultatų ir žurnale „Reitingai“ publikuojamų mokyklų reitingų fobija. Lektorė priminė tai, kas visiems žinoma – negalima lyginti, pavyzdžiui, Vilniaus licėjaus ar Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir nedidelių kaimo mokyklų rezultatų. Pastarųjų ugdymo įstaigų pedagogams tokie palyginimai gali sukelti ir nepilnavertiškumo kompleksus.
Iš Jungtinės Karalystės į konferenciją atvykusi neuromokslininkė, profesionali verslo ir karjeros mokytoja dr. Gabija Toleikytė pasidalino savo mintimis, kaip būti įkvepiančiu mokytoju ir mokyklos vadovu. Po pietų pertraukos konferencijos dalyviai pasiskirstė į tris darbo grupes. Mokyklos skaitykloje pedagogai diskutavo „Mokyklų vadovų lyderystė valdant mokymosi procesus mokykloje“ tema. Aktų salėje buvo kalbama apie mokytojo lyderystės formas, būdus, veiklas, kurios padėtų gerinti mokinių mokymosi pasiekimus ir ugdymą. Trečioje konferencijos darbo grupėje psichologės ir specialioji pedagogė kalbėjo apie tėvų iniciatyvas ir jų įtaką mokymosi kultūros pokyčiams. Minėtoms darbo grupėms vadovavo dr. G. Toleikytė, dr. J. Valuckienė ir Vaškų gimnazijos specialioji pedagogė-logopedė metodininkė Kristina Prakopienė.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2017-01-12 „Darbe“.
Patinka pasakojimai apie švietimiečius, lyderius ir ribų neturinčią smegenų galią (neuromokslininkystė!). Seku įvykių raidą dar nuo MMTI laikų (tyčia nesakysiu, kas čia per abrakadabra) iki šių dienų („tautinės“ mokyklos, nors taip ir nesusigaudau, kuo, tarkim, tautinė fizika skiriasi nuo netautinės…). Smagu kasmet išgirsti apie egzaminų užduočių kaitaliojimus ir savotiškus klastojimus, apie tikrus ir pritemptus mokytojų streikus bei aibę kitų nutikimų švietimo baruose. Prisipažinsiu – XXI a. įnešė ganėtinai daug painiavos į mano žilą galvelę: nebežinau, ką pavadinti Mokytoja, o ką – tik mokytoja, kuo skiriasi pedagogė nuo edukologės, o dar išsiperėjo visokios karalienių morkų mokyklos, Z kartos… Ir čia pat neišgalvoti faktai, jog nemažas procentas baigusių GIMNAZIJĄ susiduria su neįveikiamais sunkumais daugybos lentelėje ar trijų sakinių be keturių klaidų sukurpime…
Kartoju: smagu skaityti , o jei dar rašo kompetentingi vyrai, vienaip ar kitaip susieti su rajono valdžios nemažiau kompetentingomis institucijomis, tarkim, vaiko teisių apsauga, tai išvis – širdžiai ir protui atgaiva!
Vienok, ne apie tai čia aš. Paėmiau padidinamąjį stiklą ir greituoju būdu suskaičiavau nuotraukoje matomus veidus, patekusius į fotoaparato objektyvo lauką. Suskaičiavau 98 veidus ( ±3), t. sk. 8 vyriškus (8,16%). Dievaži, siaubas: mūsų švietimas suvis „subobėjo“/ terminas pasiskolintas iš Seimo buvusio pirmininko leksikono/. Ką daryti? – kažkada klausė vienas „klasikas“. Tikrai nežinau. Pradžiai pakeiskite bent straipsniuko antraštę: ne mokytojai, o mokytojos diskutavo apie lyderystę… Toliau: arba gerai, arba nieko! Geriau – nieko…
***pedagogas (gr.) – vergas, lydintis šeimininko vaikus į mokyklą.