Ūkininkai, į laukus sugrąžinę linus

Jauna, darni, kultūringa, sąžininga, darbšti ir kitiems geranoriškai padedanti šeima. Gerbiama kaimynų ir visų juos pažįstančių žmonių. Džiaugiamės ir didžiuojamės ja“. „Jauni, atkaklūs, ryžtingai siekiantys užsibrėžtų tikslų ir drąsiai priimantys naujus iššūkius“.

Ieškodami Pasvalio krašto „deimančiukų“ daug tokių ir kitokių šiltų žodžių bei puikių atsiliepimų išgirdome apie Namišių kaimo ūkininkus Juozą ir Juliją Griauzdes. O kartu sulaukėme ne vieno siūlymo juos nominuoti „Metų žemdirbio“ titulu.

Patys spaudžia aliejų

Juozo ir Julijos šeima iš tiesų dar labai jauna – aukso žiedus jie sumainė tik praėjusią vasarą. Tačiau trisdešimtmetį neseniai atšventusio Juozo ūkininkavimo stažas – jau beveik dešimt metų: savo tėčio Antano Griauzdės sukurtą ūkį kartu su broliu Silvestru jis perėmė dar studijuodamas žemės ūkio technologijas. O ūkininkavimo patirtį kaupė nuo mažų dienų, nes Juozo tėtis – vienas pirmųjų Pasvalio krašto ūkininkų.

Juozas augo gražioje gausioje šeimoje – kartu su dviem broliais ir trim sesutėmis. Ir Juozą, ir Silvestrą nuo mažens viliojo vis modernėjanti žemės ūkio technika, jie visada buvo pirmieji tėčio pagalbininkai, tad, kai atėjo metas rinktis specialybę, vaikinams nekilo abejonių, kuriuo keliu pasukti. Jaunylis jų brolis Antanas – dar tik aštuntokas, bet irgi mielai talkina ūkyje.

Juozo Griauzdės ūkio valdos – apie 80 hektarų. Jaunasis ūkininkas sumaniai pasinaudojo Europos Sąjungos paramos galimybėmis ir jau įgyvendino du ūkio modernizavimo projektus. Naujausi jo pirkiniai – šiuolaikiška grūdų džiovykla, purkštuvas, kultivatorius.

Kad augalininkyste besiverčiantys ūkininkai augina javus ar rapsus – anokia čia naujiena. Tačiau Juozo ir Julijos Griauzdžių ūkis turi vieną ypatingą, išskirtinį bruožą – namišiečiai kasmet po kelis hektarus skiria daugelio jau primirštiems ir iš Lietuvos laukų nepelnytai išstumtiems linams, dar neseniai buvusiems lietuviškos žemdirbystės simboliu. Tiesa, augina jie ne pluoštinius, o sėmeninius linus ir patys spaudžia kvapnų aliejų. Turi įsigiję modernią šalto spaudimo įrangą, nors jos panaudojimas visu pajėgumu – kol kas ateities planuose.

Ir sveikata, ir grožis

– Šaltu būdu sėmenų aliejų spaudžiančio preso darbas šiek tiek primena lėtaeigę sulčiaspaudę. Procesas negreitas, be to, šviežiai išspaustas aliejus turi nuosėdų, ir kad jis nuskaidrėtų, reikia keleto dienų. Kol kas aliejų spaudžiame savo poreikiams, juo apdalijame gimines ir pažįstamus. Kitų rinkų dar neieš- kome, o šviežią nerafinuotą, kitaip tariant, gyvą sėmenų aliejų reikia sunaudoti maždaug per mėnesį, nes vėliau jis apkarsta. Tiesa, šį aliejų galima ir užšaldyti: tada jis tampa tirštas ir puikiai išlaiko gerąsias savo savybes, – pasakoja Juozas.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-01-03 „Darbe“.

Jei šalia jūsų gyvena „deimančiuko“ vardo vertas žmogus – nesikuklinkite, praneškite mums. Savo pasiūlymus galite siųsti adresu: „Darbas“, Vilniaus g. 4, Pasvalys. Taip pat elektroniniu paštu pasvaliodarbas@gmail.com, telefonais: (8 451) 51 474, (8 451) 51 463 arba kviečiame užpildyti elektroninę formą, esančią adresu www.darbs.lt/deimantai2016/ Nepamirškite pridėti trumpo kandidato aprašo!

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.