„Dega Savivaldybė!“ Kas gali būti nuostabesnio? Nebent žinia, kad dega mokykla.
Tačiau gaisrai mokyklose nėra egzotika. Pakanka ten ir mokymų.
Todėl praėjusį trečiadienį, prieš tarybos posėdžio pabaigą nuaidėjęs pranešimas apie Savivaldybės pastate kilusį gaisrą, sukėlė šoką ne vienam rajono valdžios atstovui ar darbuotojui. Juolab kad viskas ir atrodė gan įtikinamai: užblokuotas paradinis įėjimas, pastate esantys žmonės evakuojami per atsarginį išėjimą, negalinčiuosius ir pastarojo pasiekti, gelbėja kopėčiomis ugniagesiai. Jei ne gan ramiai šį sujudimą stebintys rajono valdžios atstovai, būtų galima patikėti, kad tikrai vyksta kažkas rimto.
Bet greitai Savivaldybės pastatas buvo tuščias ir po kiek laiko į jį vėl buvo galima sugrįžti. Nes „gaisro“ jame niekas negesino. Vyko tik jo imitacija arba taktinės pratybos.
Joms vadovavęs Savivaldybės administracijos direktorius Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Rimantas Užuotas informavo, kad visi pastate buvę žmonės sėkmingai evakuoti. Išgelbėta rajono valdžia, tarybos nariai, administracijoje dirbantys specialistai, darbuotojai, taip pat tąkart Savivaldybėje lankęsi rajono gyventojai. Iš viso evakuota buvo per 100 žmonių. Atkirsti nuo evakuacinio išėjimo išlipo pro langus Valdžia sėkmingai „išgelbėta“ ir nusileido ugniagesių pasiūlytomis automobilinėmis kopėčiomis net iš ketvirto aukšto. „Pratybos su ugniagesiais vyko pirmą kartą. Nors dar ir reikėtų šį bei tą patobulinti, manau, kad jos praėjo sėkmingai“, – sakė R. Užuotas.
Kad iki idealo – dar toli, sutiko ir Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Remigijus Baliūnas. „Ne visi Savivaldybės darbuotojai drausmingai reagavo į garsinį pavojaus signalą. Kai kurie numojo ranka ir dirbo toliau. Todėl teigti, kad visi rajono Savivaldybėje buvę žmonės buvo „išgelbėti“, šį kartą negalima“, – kalbėjo pareigūnas.
Beje, pratybose dalyvavo dvi Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autocisternos bei automobilinės 30 metrų kopėčios, kuriomis galima pasiekti septintąjį aukštą. Po vieną autocisterną į pratybas atsiuntė rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Saločių ir Joniškėlio komandos. Matyt, žino, kad sunku pratybose – lengva mūšyje.
„Darbo“ inf.
Remigijaus DREVINSKO fotomontažas
Labai neinformatyvi ir pasenus vaizdo medžiaga (fotkė): nematom nei tūstančius tūkstančių kainavusio bruko, nei kažkada čia už lenciūgo atitemptos karvės (senoliai pradžių pradžią prisimena!). Dūmai, tiesa, gražūs, bet dūmai iš šio pastato akims apdumti – kasdienis reiškinys! Žodžiu, prastas prasto fotošopintojo darbelis.
Keista, kad padegėliai buvo laipinami kopėčiomis, tegu ir trisdešimtmetrinėmis. Su miniakais, vienok, nepatogu kopti; o jei dar aukštakulniai – suvis vargas. Juk buvo galima apačioje, ant bruko rateliu sustatyti kokią dešimtį ugniagesių (pasvalietiškai gaisrininkų), įduoti aniems į rankas maršką, nutrauktą nuo a p s k r i t o j o stalo ir kaip grūšias iš grūšnios iškrėsti nelaimėlius, cielijant (taikantis – čia tiems, kurie nevietiniai ir nesupranta kai kurių žodžių reikšmės) į patį marškos centrą… Jei pasitaikytų toks (-ia), kurio užpakalis per ketvirtį amžiaus suaugo su minkšta kėde, švystelti žemyn ir tą, ir tą… (t. y. minkštą kėdę su užsisėdėjusio minkšta vieta!). Katapulta, tskant!
Tokios pratybos būtų efektyvesnės ir pranašesnės jau vien todėl, kad kai kuriems šio žavaus cirko dalyviams būtų priminta sermėginė tiesa: nieko amžino šioje žemėje nėra. Net ir kėdžių… Pavyzdžių – begalės, ypač pastarosiomis dienomis!
„Sunku pratybose – lengva mūšyje“ /Suvorovas/.