„Profesorius Algis Mickūnas – vienas žymiausių Lietuvos išeivijos filosofų, Ohajo (JAV) universiteto dėstytojas, pasaulio klajūnas. Žmogus, su kuriuo galima kalbėtis apie viską – nuo fenomenologijos iki estetikos, nuo kosmologijos iki subtiliausių Rytų ir Vakarų civilizacijų niuansų. Profesorius, nuotaikingai šokantis studentams ir mėgstantis pasipuikuoti sykį suvaldęs lietų“, – taip iš Kriklinių krašto Banionių vienkiemio kilusį mūsų kraštietį interviu internetinėje svetainėje www.bernardinai.lt pristato žurnalistė, fotografė Milda Kiaušaitė. Šiuos žurnalistės žodžius kartojo Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, sveikindama neseniai, vieną šeštadienio popietę, į biblioteką atvykusį garbų svečią. O nuo savęs pridūrė: „Profesorius – nuostabus žmogus, kuris visada šypsosi, pozityviai mąsto ir visuomet geros nuotaikos“. Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos vadovė prisiminė šiltus įspūdžius, parsivežtus rugpjūčio mėnesį iš viešnagės jaukiuose Algio ir Irenos Mickūnų namuose Atėnų mieste Ohajo valstijoje. „Profesorius verda labai skanią kvapnią kavą ir kepa gardžią kiaušinienę“, – viešą paslaptį išdavė susirinkusiesiems bibliotekos direktorė.
Skaitytojams primename, kad apie direktorės D. Abazoriuvienės kelionę į JAV Ohajo valstijos sostinėje Kolambuso (Columbus) mieste vykusią 82-ąją Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) konferenciją ir susitikimą su profesoriumi Algiu Mickūnu bei jo žmona Irena rašėme rugsėjo pradžioje.
Prieš trejus metus 80 metų jubiliejų šventęs profesorius gyvenimo džiaugsmu trykštančią nuotaiką spinduliavo ir per šį susitikimą. Tad apie pusantros valandos jaunimo erdvėje „Mono arba Stereo“ trukęs pokalbis prie kavos ir arbatos puodelio tapo tikra dvasios atgaiva į ją susirinkusiesiems. Kaip ir per ankstesnius susitikimus, Algis Mickūnas pageidavo, kad į jį būtų kreipiamasi „dėde Algiu“ arba „kaimynu“. Savo ruožtu profesorius savo pašnekovus ir pašnekoves taip pat vadina „kaimynais“ ir „dukrelėmis“. Net mokslininko elektroninis paštas – „amuali“ – iš arabų kalbos išvertus reiškia „dėdė Ali“. Savo buvusius studentus, tarp kurių yra nemažai profesorių, o vienas užima Gvatemalos švietimo ministro postą, filosofijos profesorius vadina vaikais. Kartą vienoje Pietų Amerikos šalyje vienas iš jo „vaikų“ – universiteto mokslininkas – paklausė, kaip auditorijoje studentams pristatyti lietuvį. „Patariau mane vadinti „lietuviu mužikėliu“. Po tokio pristatymo iš karto pasigirdo džiaugsmingi šūksniai – puikus žmogus, savas atvažiavo“, – juokėsi prisiminęs kraštietis. Profesoriaus nuomone, vienas iš išskirtinių lietuvių bruožų – atvirumas ir mokėjimas rasti bendrą kalbą su kitais. „Be jokio mokslo suprantame, kas yra kaimynas – mokame kartu padainuoti, pasilinksminti. Toks lietuvių būdas. Juoktis ir linksmintis visada daug lengviau ir sveikiau, negu pykti“, – šypsodamasis toliau aiškino Algis Mickūnas.
„Nieko pasaulyje nėra geriau, kaip vėl grįžti namo pas savo kaimynus. O jūs dėl tų mūsų kvailysčių Amerikoje nesijaudinkite. Prieš rinkimus kandidatai „durnystes“ šūkauja todėl, kad nori būti populiarūs. Dabar tos „durnystės“ nutils ir gyvenimas eis toliau“, – šyptelėjo prof. A. Mickūnas, tarsi iš anksto užbėgdamas už akių klausimui apie JAV prezidento rinkimų rezultatus.
Kraštietis ilgai kalbėjo apie globalizacijos iššūkius tautinei kultūrai. Anot profesoriaus, visų mūsų priedermė – išsaugoti senovines dainas, mitologiją, papročius. „Tas globalizacijos tvanas mus užgriuvo, bet, visa laimė, kad pasikeitėme tik paviršutiniškai. Mūsų tautos giluminiai kultūriniai klodai išliko, tad mes juos turime gaivinti ir parodyti pasauliui“, – kalbėjo A. Mickūnas. Profesorius pastebėjo, kad ypač jaunimas mėgsta mėgdžioti kitų tautų šokius, dainas, papročius ir dažnai tai daro nevykusiai. Filosofas įsitikinęs, kad Lietuva priklauso muzikaliam, poetiniam pasauliui. Ypač unikalus ir turtingas mūsų dainų lobynas.
Daugelį pasaulio šalių aplankęs tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas pasakojo, kaip lietuvius vertina kitų tautų atstovai. Štai, lankydamasis Japonijoje ir bendraudamas su Tekančios šalies mokslininkais, girdėjo, kaip japonai lietuvius vadina karžygių, samurajų tauta – juos žavi pokario partizanų kova prieš okupacinį sovietinį režimą, o giliau besidomintieji mūsų tautos istorija girdėjo ir apie Pilėnų gynėjų pasiaukojantį žygdarbį.
Nuotraukoje: Profesorius Algis Mickūnas visuomet laukiamas svečias Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje. Iš kairės – Inovacijų, metodikos ir informacijos išteklių skyriaus vedėja Audronė Likienė, direktorė Danguolė Abazoriuvienė. Iš dešinės – Krašto kultūros dokumentavimo centro vyresnioji bibliotekininkė Toma Mikalajūnaitė ir vyriausioji bibliografė Lijana Markevičienė.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-11-24 „Darbe“.
