Grigalionių šeimos pėdsakai įminti knygoje

Mokyklos duris pravėrė Kyburiuose, o užvėrė Šepetoje

„… Sekančių kartų pasiekimai remiasi jau turimomis praėjusių kartų geriausiomis idėjomis ir darbais. Reiškia, jau ne tik patiriame, bet kai ką ir išmokstame iš savo protėvių… Aš, rinkdamas medžiagą šiai knygai, turėjau tikslą – aprašyti savo – Grigalionių – šeimą iš Pasvalio rajono, Titkonių kaimo, kuri čia gyveno prieš mūsų buvimą.

Ji čia gyvena dabar. Jei ne ji, tai jos atžalos gyvens dar ilgai. Gal tai nebus Grigalioniai, bet jų šaknys yra čia. Noriu aprašyti dar ir tam, kad mūsų palikuonys, jei ne pasimokytų iš jos, tai nors palygintų, ką mes padarėme ir ką jie padarė ar dar padarys, kokį paliks pėdsaką po savęs“ – knygos „Šeimos pėdsakai“ pratarmėje rašo iš šio kaimo kilęs jos autorius, Kupiškio rajono Šepetos gyvenvietėje gyvenantis pedagogas Jonas Grigalionis. Dar spaustuvės dažais kvepianti knyga buvo pristatyta prieš porą savaičių jaukioje Titkonių bendruomenės salėje vykusiame Grigalionių giminės sambūryje. Tiesa, svarbiausias smagaus giminaičių pobūvio „kaltininkas“ Jonas Grigalionis kukliai paaiškino susirinkusiesiems, kad jį derėtų vadinti ne knygos autoriumi, o jos sudarytoju. Anot kraštiečio, „Šeimos pėdsakų“ autoriais galima vadinti visus giminaičius, kurių užrašyti prisiminimai, pasakojimai sugulė į gausiai fotografijomis iliustruotą 120 puslapių knygą. Kaip ten bebūtų, knygos viršelyje įrašyta Jono Grigalionio pavardė.

Prieš pristatydamas leidinį, šiemet 82 metų sukaktį šventęs Jonas Grigalionis priminė giminaičiams savo turiningos biografijos svarbiausias stotis. Dauguma jų susijusios su mokykla. Joje kraštietis praleido net 52 metus, iš jų 36 metus – prie įvairių mokyklų vairo. Likimas lėmė Jonui Grigalioniui mokytis pokario laikais pradėtos vykdyti sovietinės mokyklos reformos metais, kuomet gimnazijos virto vidurinėmis, o progimnazijos – septynmetėmis mokyklomis. „Taigi Vaškų mokyklą baigiau labai greitai – per trejus metus“, – šypteli kraštietis.

Iš Vaškų jis pasuko į Panevėžio pedagoginę mokyklą. Po ketverių studijų metų gavo paskyrimą vadovauti ką tik duris atvėrusiai Kyburių septynmetei mokyklai. „Galima sakyti, kad ateidamas į Kyburius mokyklą atidariau, o po šešerių metų išeidamas ją uždariau“, – pasakojo J. Grigalionis. Iš Kyburių persikėlė į Kiemėnus, kur porą metų vadovavo šiame kaime buvusiai mokyklai. Tolesnio jo gyvenimo ir veiklos šaknys tvirtai įaugo Kupiškio žemėje. Septynerius metus dirbo Maksvyčių mokykloje ir net keturis dešimtmečius buvo Šepetos mokyklos direktoriumi. „Ne kartą kvietė grįžti į Pasvalio rajoną, bet Kupiškis manęs nebepaleido“, – tęsė pasakojimą kraštietis. Iš trijų Jono Grigalionio vaikų, vienas jau iškeliavęs į amžinybę. „Vyriausias, mano vardo paveldėtojas, statybų inžinierius Jonas yra čia, sėdi gale stalo, dukra Gailutė dirba Panevėžio spaustuvėje, o architektūros specialybę baigusio Roberto jau nebėra tarp gyvųjų. Atvyko ir žmona Adelė, taip pat buvusi mokytoja“, – kalbėjo J. Grigalionis.

„Šeimos pėdsakų“ autorius prisipažino, kad niekada nenustygo vietoje – visą laiką jį domino naujovės, o bet kokį darbą stengėsi atlikti sąžiningai ir kruopščiai. Vaikystėje rinko degtukų dėžučių etiketes, vėliau – ženkliukus, o dabar atgaivą randa iš medžio drožinėdamas šaukštus, druskines, ažūrines lėkštes, rankšluostines, saulutes bei tapydamas paveikslus. Nagingo mokytojo sukurti medžio dirbiniai buvo eksponuojami Kupiškyje ir Vilniuje surengtose parodose. Ant knygos viršelio puikuojasi iš atminties kraštiečio nutapyta senoji Grigalionių sodyba, kurios šiandien net pėdsakų nelikę.

Nuotraukoje: Vienai iš giminės susitikimo iniciatorių, Titkonių bendruomenės pirmininkei Almai Grigalionienei knygos autorius padovanojo saulutę.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-11-05 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.