Po daugelio metų išlikęs Mokytojo paveikslas…

Mokytojo diena – viena iš nedaugelio atmintinų dienų, kurios dalyviai esame mes visi. Gal kiek ir nuvalkiotai skamba posakis, kad mokykla yra antrieji namai, tačiau joje praleisti metai palieka pėdsakų kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje. O tų pėdsakų gylis priklauso nuo mokytojų darbo rezultatų, jų sugebėjimo vesti mokinius ne tik žinių takais. Šventės išvakarėse savo prisiminimais apie mokyklą, mokytojus paprašėme pasidalinti skirtingų profesijų atstovus – pedagogę, politikus ir profesionalų sportininką.

Pasvalio muzikos mokyklos direktorė Bronislava Mainonienė. „Prieš 29-erius metus, 1987-aisiais, baigiau tuometę Grūžių pagrindinę mokyklą. Manau, kad augančio žmogaus visų gebėjimų, vertybių pagrindai klojami šeimoje. Tuo tarpu mokytojai turi galimybę tuos gebėjimus atskleisti. Mane į muzikos kelią dar pradinėse klasėse atvedė pirmoji mokytoja Regina Aidukonienė. Ji man leido reikštis meninėje saviveikloje – dainavau, deklamavau eilėraščius, šokau. Stebiuosi, kaip mokytoja, dirbdama su trimis jungtinėmis klasėmis, sugebėdavo nepalikti be dėmesio nė vieno mokinio. Nekeldama tono mokytoja mokėdavo užtikrinti drausmę, o tokio dabar madingo žodžio „patyčios“ net nežinojome. Net padykę pradinukai neišdrįsdavo krėsti piktų eibių savo mielai mokytojai. Prisimenu, klasėje dalis mokyklinių suolų dar buvo senoviniai su atlenkiamomis lentomis. Labai norėdavau į jį atsisėsti. Tačiau tai galėdavau padaryti tik per pertraukas.

Besimokant vyresnėse klasėse mokytojų pavyzdžiu man tapo chemijos ir matematikos mokę Genovaitė ir Antanas Pakeliūnai. Deja, A. Pakeliūnas jau išėjęs anapilin. Jie pasižymėjo, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai suderinamomis savybėmis – reiklumu ir jautrumu.

Abiejų mokytojų pamokos būdavo kūrybingos, tad išgirsdavome ne tik tai, kas parašyta vadovėliuose. Tuo tarpu rusų kalbos mokytoja ir dramos būrelio vadovė Zita Dubikaltienė sugebėdavo atskleisti ir skatinti lyderių savybes. Kai kurių dalykų mokytojai dažnai keitėsi. Mokytoja Janina Ponelienė prancūzų kalbos mūsų klasę mokė tik paskutinius dvejus metus. Tačiau per tą laiką ji sugebėjo sudominti šia gražia, melodinga kalba net tuos mokinius, kurie anksčiau per pamokas „varnas gaudydavo“. Mokytojai Jadvyga ir Vincentas Paužuoliai ugdė pareigingumą, atsakingumą. Dar ir šiandien iš technologijų mokytojos J. Paužuolienės pamokų atsimenu, kaip reikia priauginti serbentus. O mokytojos Danutės Ratinskienės dėstomas biologijos pamokas taip pamėgau, kad vos pati netapau biologe.

Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad iš jaukios, mažos mokyklos, kur dabar įsikūrę bendruomenės namai, atsinešiau šiltus prisiminimus. Paskutiniais mokslo metais jau buvo jaučiamas Atgimimo priešaušris. Ta laisvėjimo dvasia visų pirma reiškėsi per diskotekas. Džiaugiuosi, kad mokytojai jos negniaužė, daug kur leido mums improvizuoti“.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-10-04 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.