Dirvos kasimo privalumai ir trūkumai

Taisyklė „dukart per metus plūgu ar kastuvu apversti viršutinį dirvos sluoksnį“ lyg maldos žodžiai įaugusi į kiekvieno žemdirbio sąmonę. Tačiau pasaulyje nebe naujiena ir neariminis dirbimas. Jau kelis dešimtmečius JAV, Kanadoje ir įvairiose Europos šalyse ūkininkaujama netradiciškai – dirva judinama minimaliai. Tai daryti visų pirma skatina ekonominiai rodikliai.

Kas geriau?

Mokslininkai paskaičiavo, kad klasikinis dirvos arimas 25 cm gyliu yra 35–40 proc. imlesnis energetinių resursų nei minimalus. Be ekonominių rodiklių, daugelis nurodo ir kitus pastarojo dirbimo pranašumus: našesnį darbą, gausesnį aerobinių mikroorganizmų vystymąsi paviršiniame sluoksnyje, greitesnę organinių medžiagų mineralizaciją.

Tam tikrų korekcijų daro ir Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos nutarimai. ES skatina žemdirbius ūkininkauti taip, kad mažėtų aplinkos (vandenų) tarša nitratais, būtų daroma mažesnė žala dirvai ir nevyktų jos erozija. Skandinavijos šalyse žemdirbiams mokamos 50–200 Eur už hektarą išmokos, kad jie rudenį neartų ar kitaip mechaniškai nedirbtų laukų. Tai daroma tik pavasarį, prieš sėją.

Šiandien Lietuvoje sprendžiama, ar ir toliau propaguoti klasikinį dirvos dirbimą, ar taikyti radikaliai supaprastintas technologijas arba netgi sėti augalus tiesiai į neįdirbtą dirvą. Į klausimą, kaip ūkininkui ar daržininkui įdirbti lauką rudenį ir ar iš viso jį reikia perarti, perkasti, tiksliai atsakyti negali net mokslininkai. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatai ir praktinė patirtis labai skirtingi. Kiekviena dirvos paruošimo sėjai technologija turi ir privalumų, ir trūkumų. Šią problemą ūkininkas ar daržininkas kol kas turi spręsti savarankiškai, atsižvelgdamas į sklypo ypatumus, dirvos savybes, būsimus augalus, kiekvieno sezono klimatines sąlygas.

Rudeninio kasimo pranašumai

Didžiausiais arimo (kasimo) privalumais laikomi padidėjęs dirvos poringumas ir labai sumažėjęs piktžolėtumas. Jei nuėmę derlių nieko nedarysite ir paliksite lauką gamtos globai, prasidės spartus jo grįžimas į natūralią gamtą. Laukas užžels įvairiomis žolėmis, pasirodys medžių ar krūmų daigelių.

Visą straipsnį skaitykite 2016-09-22 „Darbe“.

Daugiau  įvairiausių praktiškų patarimų sodininkams, daržininkams, bitininkams, šeimininkams ir šeimininkėms rasite  www.agronomija.lt

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.