– Žiauriai įdomu, – Raubonyse įspūdžiais dalijosi vaikai, išeidami iš vilnų karšyklos, kur Vaidotas Gikys vaizdingai pasakojo ir rodė, kaip nukirptos avies vilna virsta siūlais.
Vyresniems mūsų krašto žmonėms, rodos, dar visai neseniai tai buvo gyvenimo kasdienybė, o jaunimui ir vaikams šiandien – aikčioti verčiantis atradimas. Juk nueini į kokį prekybos centrą ir viską nusiperki…
Todėl Raubonyse jau antrus metus vykstantis amatų festivalis „Vilnonės dienos“ – ne tik pramoginis, bet ir labai gyvas pažintinis renginys.
Nuostabus oras, Tatulos upės vandens sraunus čiurlenimas, erdvios nušienautos pievos, medžių viršūnėmis nuaidinčios folkloro ansamblių melodijos – koncertuoja Raubonių „Tatula“, Linkuvos „Linkava“, „Mindrė“ iš Vilniaus, „Salduvė“ iš Šiaulių. Ypač sutartinės gamtoje skamba tarsi meditacija.
Čia pat kerpama avis, prie Tatulos jau sumerktos vilnos, kitos iškedentos džiūsta saulės atokaitoje.
Ir ant laužo kepa avinėlis, o šalia triūsia kailiadirbiai. Mūsų seneliams avikailiai buvo kasdienė apranga, mums – prabangus drabužis…
Keliaujame į karšyklą – senovinį raudonų plytų pastatą. Nori čia pakliūti ne tik nemažai rauboniečių, aplinkinių kaimų žmonių, bet ir atvykusių svečių iš Joniškio, iš Kupiškio.
– Šioje karšykloje 1948 metais dirbo mano tėvukas Liukpetris, – tarsteli pagyvenęs vyras.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-09-13 „Darbe“.
