Tarp „Baltijos kelio“ bėgikų – ir Japonijos ambasadorius

„Baltijos kelio“ paminėjimo jau neįsivaizduojame be bėgimo entuziastų, kurie dvidešimt penktą kartą startavo Vilniaus Katedros aikštėje, įveikė šešis šimtus kilometrų ir finišavo Taline, Estijos parlamento kieme.

Šiame „Baltijos kelio“ estafetiniame bėgime dalyvavo mūsų rajono „Vėtros“ klubo bėgikai Zenonas Balčiauskas, Juozas Baliūnas ir Artūras Meška, o Saločiuose gyvenantis Bronius Saulis šį kartą atstovavo Rokiškiui.

Beje, salotietis Bronius Saulis – vienintelis iš lietuvių, nepraleidęs nė vieno „Baltijos kelio“ bėgimo.

Šis bėgimas kasmet atkartoja gyvąją Baltijos kelio grandinę, kurią 1989 metų rugpjūčio 23-iąją rankomis susikibę sujungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Taip buvo išreikštas laisvės troškimas bei protestas prieš Molotovo-Ribentropo paktą, panaikinusį Baltijos šalių nepriklausomybę.

Gyvoji grandinė, sujungusi Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, tuomet pasaulyje buvo išskirtinė ir vienintelė.

O bėgimo tikslas – priminti trijų Baltijos valstybių siekį atkurti laisvę ir nepriklausomybę.

„Baltijos kelio“ bėgimą 1991 metais organizavo Lietuvos ištvermingųjų sporto sąjūdis „Ąžuolai ir Liepos“. Po metų ši idėja buvo perduota Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai.

– Savo bėgimu norime priminti Baltijos kelio svarbą. Siekiame priminti, kodėl prieš 27 metus stovėjome susikibę rankomis. Visą tą kelią dabar pakartojame ir matuojame savo žingsniais, – kalbėjo šios asociacijos prezidentas bei komandos vadovas Vidmantas Dobrovolskas.

Vilniaus Katedros aikštėje išsirikiavo keturiasdešimt pasipuošusių šventiška sportine apranga bėgikų. 27 dalyviai – iš Lietuvos, dvylika – iš Latvijos bei Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda.

Pirmą kartą į šį kelią leidosi aštuoni dalyviai – penki lietuviai, du Latvijos atstovai ir japonas.

Nors šiemet vasara buvo lietinga, tačiau tą rugpjūčio rytą renginio dalyvius pasitiko saulėta diena, suteikdama žavesio šiam tarptautiniam estafetiniam bėgimui, kuriame buvo paimama žemės prie miestų, rajonų įsimintinų vietų – kryžių, ąžuolų, simbolinių akmenų – visame Baltijos kelyje.

Simboliškai įberti paimtos žemės buvo suteikta galimybė bėgikus sutinkantiems valstybių ambasadoriams, valdžios atstovams, merams, kitiems įgaliotiems asmenims.

Surinkta žemė supilta į kapsules, o jos su aprašu po vieną bus perduotos visų trijų Baltijos valstybių nacionaliniams muziejams. Kapsules pagamino daugkartinis šio bėgimo dalyvis Kazys Reklys.

Visą straipsnį skaitykite 2016-08-30 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.