Poryt, rugsėjo 1–ąją, mokyklose nuaidės naujų mokslo metų pradžią skelbiantis skambutis. Nors Mokslo ir žinių diena turėtų būti viena smagiausių metų švenčių, mūsų rajone, deja, jau daugelį metų ji paženklinta toli gražu ne optimistinėmis nuotaikomis. Savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Kazys Polekas spėja, kad šiemet į mokyklinius suolus sės maždaug 160–180 mokinių mažiau nei prieš metus. Primename, kad praėjusių metų rugsėjo 1–ąją į 1–12 klases susirinko 3034 auklėtiniai.
Apie švietimo naujoves ir problemas buvo kalbama rugpjūčio 25 d. Seime surengtoje konferencijoje „2016–2017 mokslo metai: pamokos kitaip“. Šiame renginyje dalyvavo Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. Polekas, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkė Justina Tuomienė ir rajono mokinių parlamento narė, Vaškų gimnazijos moksleivė Aiva Vaitiekūnaitė. Vakar, pirmadienį, rajono ugdymo įstaigų vadovai – direktoriai, vedėjai, pavaduotojai – kartu su Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojais naujųjų mokslo metų aktualijas aptarė netradicinėje aplinkoje – kaimyninio Biržų rajono kaimo turizmo sodyboje. Prieš išvykdamas į pasitarimą, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. Polekas mielai sutiko savo mintimis, pastebėjimais apie prasidedantį darbymetį pasidalinti su „Darbo“ skaitytojais.
–Kaip viena iš svarbiausių ketvirtadienį prasidedančių mokslo metų naujovių įvardinamas privalomas priešmokyklinis šešiamečių vaikų ugdymas. Ar mūsų mokyklos ir darželiai visiškai tam pasiruošę?
–Praktiškai tam ir nereikėjo ruoštis, nes šešiamečiai jau buvo ugdomi – vaikų darželiuose ir mokyklose. Praėjusiais mokslo metais rajone priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 235 vaikai. Mano žiniomis, pernai tik keturi šešerių metų vaikai dėl svarbių priežasčių nebuvo ugdomi. Mokyklose, kuriose nesusidarydavo pilnos pirmokų klasės, būdavo steigiamos mišrios priešmokyklinukų ir pirmokų grupės. Šiais mokslo metais sulauksime mažiau šešiamečių. Tačiau po ilgos pertraukos turėtų būti vienu pirmoku daugiau nei prieš metus. Pernai į mokyklinius suolus sėdo 196 pirmokėliai.
– Seime vykusioje konferencijoje Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tvirtino, kad šiais mokslo metais ugdymo kokybė bus pagrindinis prioritetas. Tačiau tai jokia naujiena. Tuo tarpu Nacionalinio egzaminų centro paskelbti pernai organizuoto dešimtokų lietuvių ir matematikos pasiekimų patikrinimo rezultatai yra apverktini. Ar ir toliau ugdymo kokybės deklaravimas neliks tuščias lozungas?
– Kalbėdami apie mokinių pasiekimus jau galime remtis konkrečiais skaičiais. Tikrinami ne tik dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimai. Jau kelinti metai antrokams, ketvirtokams, šeštokams, aštuntokams pateikiami standartizuoti testai. Be abejo, ugdymo lygį atspindi ir brandos egzaminų rezultatai. Šiemet abiturientai gavo net septynis šimtukus. Taigi turime žiūrėti visumą. Galiu pasidžiaugti, kad daugelio rajono mokyklų, išskyrus dvi, ketvirtokų, šeštokų ir aštuntokų standartizuotų testų rezultatai šiemet yra geresni. O Pasvalio Lėvens ir Svalios pagrindinių mokyklų rezultatai lenkia šalies vidurkį. Šeštokai prieš dvejus metus laikė standartizuotus testus, tad jau galima pamatyti jų, jei galima taip išsireikšti – „pridėtinę vertę“. Krinta į akis gana dideli rezultatų skirtumai tarp miesto ir nedidelių kaimo mokyklų. Tačiau vien mokytojų dėl to kaltinti negalima. Deja, mažėjant mokinių, daugėja jungtinių klasių. Tad, be abejo, nukenčia ir mokymo kokybė. O mokytojų kvalifikacija, kūrybiškumas – turbūt jau galėtų būti kita pokalbio tema.
Manau, kad visose mokyklose turi būti sukurta mokinių pažangos stebėsenos sistema. Gera pradžia jau padaryta Pasvalio Petro Vileišio, Pumpėnų, Vaškų gimnazijose. Šios sistemos esmė – stebima kiekvieno mokinio pažanga. Jei ugdymo pasiekimai prastėja, pati mokykla imasi tam tikrų priemonių.
Vienas iš rajono mokyklų „Achilo kulnų“ lieka pamokų lankomumas. Visi puikiai supranta, kad pamokas praleidinėjantys mokiniai negali tikėtis aukštesnių pasiekimų. Šiai problemai Švietimo ir sporto skyrius skirs didelį dėmesį. Kalbėdamas konferencijoje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ragino mokyklas iš jų gyvenimo išguiti abejingumą ir keisti požiūrį į žmogų. Abejingumas yra viena priežasčių, lemiančių mokyklų prastus rezultatus. Drįsčiau pasakyti, kad šis reiškinys ir prastas bendruomenės mikroklimatas, kuomet tarpusavio santykiai paremti nurodinėjimu iš viršaus bei nesiskaitymu, lemia mokyklos „savižudybę“.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-08-30 „Darbe“.
