Net nespėjo pagalvoti, kiek užsienyje pasiekė vos per kelerius metus

01Kuklus vaikinukas iš Ustukių kaimo – šiandien Glazgo ir Oksfordo universitetų finansuojamos stipendijos doktorantas, dirbantis prie didžiojo hadrono greitintuvo ATLAS detektoriaus atnaujinimo.

– Mano specifinis darbas – testuoti detektorių prototipus. Tai tie detektoriai, kurie arčiausiai dalelių susidūrimo taško. Eksperimentas skirtas patvirtinti arba paneigti dabar esamas fizikos teorijas, geriau suprasti mus supančią aplinką. Paskui mokslinių tyrimų rezultatai taikomi kur nors specifiškiau. Pavyzdžiui, panaudojami medicinoje, – Kęstutis Kanišauskas bando paprastai paaiškinti, kuo užsiima šiuo metu ir kam apskritai reikalingi moksliniai tyrimai.

2010 metais Kęstutis baigė Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, tuomet į mūsų redakciją pas tėtį užsukdavo tylus simpatiškas berniukas. Ir štai jis – perspektyvus mokslininkas, Škotijos Glazgo universitete baigęs fizikos su astrofizika bakalauro studijas, jau dirbantis doktorantas, daugiausia laiko praleidžiantis Glazge, tačiau neretai skrendantis ir į Angliją, Šveicariją, Vokietiją. O pastarąjį kartą Kęstutis pranešimą skaitė Austrijoje, Vienos technologijos universitete. Ar jis susimąstė, kiek daug pasiekė per tuos šešerius metus nuo gimnazijos baigimo ir išvykimo į užsienį studijuoti?

– Atvirai pasakius, neteko apie tai pagalvoti. Visos mintys sukasi vien apie darbą ir mokslą. Tik pagalvoju, kaip greitai bėga laikas, – prisipažįsta Kęstutis.

Jis dar mokydamasis gimnazijoje neabejojo, ką nori studijuoti:

– Susidomėjimas fizika prasidėjo nuo astronomijos. O astronomija domino jau vaikystėje, berods, septintoje klasėje turėjau teleskopą ir stebėjau planetas. Visa tai – gal iš dokumentinių filmų. Fizika ir astronomija – labai susiję mokslai.

– Kodėl nusprendei studijuoti užsienyje ir būtent Glazgo universitete?

– Nes šiame universitete yra tokia studijų programa, kuri mane domino labiausiai – fizika su astrofizika. Tai buvo viena iš pasirinkimo priežasčių. Be to, studijos užsienyje ateityje suteikė daugiau mokslinių galimybių, – vėliau Kęstutis pats tuo įsitikino.

– Ar nebaugino, kad visiškai svetimame krašte teks gyventi savarankiškai ir studijuoti anglų kalba? Kas buvo sunkiausia?

– Pradžioje sunkiau perprasti naujus matematikos, fizikos terminus, o kai kurie dėstytojai angliškai kalba su škotišku akcentu. Jei ko nesupranti, paklausi šalia sėdinčio studento, ir jis paaiškina. Pirmais metais daugiau bendrauji su tokiais pat atvykusiais užsieniečiais. Be pačių škotų ir anglų, sutikau įvairiausių šalių studentų – iš Graikijos, Liuksemburgo, Prancūzijos, Vokietijos, Bulgarijos, Lenkijos…

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2016-08-23 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.