Žmogiškos svajonės turi savybę materializuotis ir apsireikšti labai netikėtu pavidalu. Kartais tai būna žydroji fėja, kartais – malonaus veido geraširdė močiutė, o kai kada – nerūpestinga gimnazistė. Tokia, kaip Pušalote gyvenanti, šiemet Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnaziją baigusi Vytautė Bedalė, kuri vieną dieną kartu su mama Dalia pravėrė seniūnijos duris ir pareiškė, jog būtų labai „faina“ Joniškėlio miesto 410 metų jubiliejaus proga surengti pirmąjį mūsų rajone žirgų konkūrą. Pasiūlymas buvo tiek nerealiai fantastiškas, jog ir seniūnija, ir bendruomenė iš karto su džiaugsmu jį priėmė.
Naujovė pritraukė gausų būrį žiūrovų
Praėjusio sekmadienio rytas. Joniškėlis nedrąsiai bunda po išvakarėse vykusios miesto gimtadienio šventės. Tylus, šiltas ir ramus rytas, kai, regis net vėjelis tingi pūsti smarkiau… O štai pievoje šalia vaikų darželio – pats darbymetis. Statomos kliūtys, zuja žmonės, tikrinama garso aparatūra, žvengia žirgai. Nors konkūras prasidės tik 13 val., šventės organizatoriai čia sukasi jau nuo ankstyvo ryto. Pievos, kuri daugybę metų buvo tinkama tik ožkoms ganyti, neįmanoma pažinti. Žolė lygiai nupjauta, visa teritorija aptverta, aikštėje išdėliotos margaspalvės kliūtys, papuoštos didžiuliais gyvų gėlių vazonais.
Visų darbų epicentre šventės iniciatoriai – Bedalių šeima – tėvai Dalia ir Romas bei Vytautė. Mergina jau aštuonerius metus aktyviai domisi šiuo elegantišku sportu. Šeima namuose augina keturis žirgus. Šiemet vidurinį mokslą baigusi Vytautė savo ateitį taip pat sieja su mėgiama veikla. Ji Panevėžyje planuoja studijuoti bendrąją slaugą ir kartu neakivaizdžiai mokytis žirgininkystės paslapčių.
Dvidešimt šeši žirgai suka garbės ratą: nuo mažylių poni ir žemaitukų iki milžiniškų žirgų, kuriems šuoliuojant, gali jausti kaip virpa žemė. Tiek gyvūnai, tiek raiteliai pasitinkami garsiomis ovacijomis ir susižavėjimo šūksniais.
Ko gero, daugumai žiūrovų konkūras – niekada nematyta ir iš pradžių nelabai suprantama atrakcija, tačiau varžybų komentatorės ir vyriausios teisėjos Ingos Gailiuvienės dėka, viskas labai greitai tampa aišku. Lietuvos dvikovės čempionė, daugelio varžybų dalyvė ir prizininkė greitai paaiškina visas konkūro taisykles bei subtilybes. Žiūrovai netrunka perprasti iki šiol nematytos sporto šakos ypatumus ir netrukus jau visi supranta, kur ir už ką duodami baudos taškai, bei plojimais palydi savo favoritų pasirodymą.
Šaknys – Anglijoje
Konkūras yra palyginti nauja žirginio sporto šaka, atsiradusi XVIII a. Anglijoje. Tuo metu populiarios lapių medžioklės žirgai gavo naują iššūkį – įveikti visas tvoras, pasitaikiusias kelyje.
Konkūras – viena iš trijų olimpinių jojimo šakų – yra bene populiariausia šio sporto rungtis: raitelių varžybos griaunamų kliūčių aikštelėje. Raitelio tikslas – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis.
Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz., žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliūtį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.
Joniškėlio konkūras vyko trimis etapais. Pirmajame (kliūčių aukštis 50 cm) varžėsi žirgai ir raiteliai debiutantai, t. y. tie, kurie startuoja pirmą sezoną. Antras etapas – dviejų fazių konkūras (kliūčių aukštis 80 cm). Trečias – UAB „Agrarinės paslaugos“ taurė. Kliūčių aukštis – 1 metras. Jas raiteliai privalo įveikti tvarkingai, be baudos taškų. Kam tai pavyksta – patenka į persirungimą. Čia kliūtys pakeliamos į 1 m 10 cm aukštį. Nugali „švariausiai“ (su kuo mažiau baudos taškų), techniškiausiai ir greičiausiai trasą įveikęs sportininkas.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2016-07-30 „Darbe“.
