Kaimo jubiliejus – su sveikuolišku prieskoniu

„Šeštadienį Grūžiuose numatoma giedra padangė su retais debesėliais, smarkus varžybų dalyvių prakaitavimas, sirgalių juoko griaustinis, dovanų ir prizų lietus. Pasiruoškite tinkamą aprangą, atsineškite šypseną ir gerą nuotaiką“. Tokia šmaikšti „orų prognozė“ praėjusį šeštadienį grūžiečius ir jų svečius sukvietė į Grūžių kaimo 430-ųjų įkūrimo metinių šventę. Iš tiesų, ir jaunimas, ir vyresni sodiečiai sukaitę rungėsi linksmose varžybose – kilnojo rąstą, traukė virvę, lenkė rankas, lenktyniavo per žalią pievą čiuoždami „slidėmis“, šuoliavo įlindę į maišus, akies taiklumą išbandė šaudymo rungtyje. Net penkios komandos, gavusios tik menką užuominą, išbėgo ieškoti „lobio“. Didelė eilė nusidriekė prie „laimės šulinio“ ir nė vienas nuo jo negrįžo nusiminęs, nes visi, įleidę į šulinį „meškerę“, sužvejodavo kokį nors prizą.

Grūžių vardą savinosi keturi dvarai

Po varžybų nugalėtojų apdovanojimų ir žadėto „prizų lietaus“, šventės dalyviai susirinko į bendruomenės namų salę pasiklausyti buvusios mokytojos, dabar – bibliotekininkės Danutės Ratinskienės ir jos talkininkų – jaunųjų kraštotyrininkų – atkurtos Grūžių kaimo istorijos. Įdomiausius jos fragmentus pati Danutė ir pristatė, be to, jie pateikti jubiliejaus proga išleistame Grūžių krašto bendruomenės laikraštyje.

Grūžių vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1586 metais. Tik nežinia, apie kurį Grūžių dvarą ten kalbėta, nes netoli vienas nuo kito buvo net keturi dvarai – Didieji Grūžiai, Mažieji Grūžiai, Paliepių Grūžiai ir Grūžiai. Pastarasis dvaras labiausiai susijęs su dabartinių Grūžių istorija. Paskutinė jo šeimininkė – Marija Tiškevičiūtė iš garsiųjų Tiškevičių giminės. Patys Tiškevičiai čia niekada negyveno, dvarą nuomojo arba valdė jų įgaliotiniai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Grūžių dvarą ketinta parduoti Didžiųjų Grūžių savininkui baronui Bystramui. Bet Paliepių Grūžių dvarininkas, inžinierius Skripkus išsirūpino, kad dirbama žemė mažesniais sklypais būtų parduota vietiniams gyventojams. 1909 metais dvaras išdalytas ir parduotas, o jo žemes įsigijo vienuolika to krašto šeimų.

Tuo pat metu grūžiečiai sumanė pasistatyti bažnyčią. Jie parašė prašymą grafaitei Marijai Tiškevičiūtei ir ši sutiko bažnyčiai padovanoti 9,25 dešimtines žemės su sodais ir trobesiais, o patys grūžiečiai būsimai bažnyčiai dar nupirko dvaro kumetyną, kuriame vėliau įkurta mokykla.

Nuotraukoje: Grūžių kaimo šviesuoliai (pirmoje eilėje): mokytoja Zita Ona Dubikaltienė bei Vida ir Jonas Sakalauskai.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2016-07-28 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.