– Mano rankdarbių kūryba prasidėjo, kai jaunėlė dukra Aušrinė Rinkūnų mokykloje buvo pradinukė ir Kaziuko mugėms vis ką nors pagamindavau – pakabukų iš odos, apyrankių iš molio karoliukų… Dukra grįždavo mugėje viską pardavusi, o aš pastebėjau, kad mano darbeliai tobulėja, – prisiminė rinkūnietė Gražina Maselskienė, sukūrusi savotišką rankdarbių versliuką, jos dirbinių nuo smulkiausių papuošalų iki originaliausių rankinių galima pamatyti feisbuko puslapyje „Gražinos dirbiniai“, o įsigyti – ir turguje.
Dabar Maselskių dukra Aušrinė jau bus Pumpėnų gimnazijos abiturientė, domisi ir lanko fotografijos užsiėmimus.
Gražinos mama Apolonija Sivickienė irgi gyvena Rinkūnuose, toje pačioje Pyvesos gatvėje.
Čia, kone ant Pyvesos kranto, netoli miško, Gražina gimusi ir užaugusi.
– Apsukau tokį ratelį, prieš dvylika metų nusipirkom šią sodybą ir taip grįžau į gimtinę, – jaukioje pavėsinėje pildama kavą, pasakojo Gražina.
Vyresniosios dukters Rūtos šeima irgi įsikūrė Rinkūnuose, augina dvi dukras ir sūnų. Taigi Gražina – jau trijų anūkų močiutė.
O vidurinioji dukra Lina gyvena kartu, Pumpėnų parduotuvėje dirba apskaitininke.
Šiais laikais nedažnai pasitaiko, kad viename kaime gyventų net keturios šeimos kartos. Dažniau vaikai ir anūkai – didmiesčiuose arba užsienyje.
Vėliau pašnekinta Apolonija Sivickienė, kuriai kitąmet sueis aštuoniasdešimt, pasakojo turinti šešis anūkus ir keturis proanūkius. Ir tik viena anūkė Vilniuje, visi kiti likę Rinkūnuose.
Tiesa, Gražina Maselskienė išsitars, kad jos žentas pinigų šeimai uždirba Norvegijoje…
Gražinos abu tėvai Sivickai – šakniniai rinkūniečiai.
– Tėvelis jau miręs. Turėjau vienintelį brolį, kuris irgi miręs, – sako Gražina. – Mano tėvai, kaip ir dauguma anuomet, dirbo kolūkyje, o namuose – savo ūkyje, laikė gyvulių. Šiandien ir kaime viskas kitaip – turim tik katę ir du šuniukus…
Gražina Vilniaus lengvosios pramonės technikume baigusi audimo technologiją. Ketino mokytis siuvimo, bet ten buvo konkursas, todėl pakliuvo į audimą.
– Mes tuo panašūs. Aš Kaune stojau į dailę, tačiau koją pakišo lietuvių kalba. Tad įstojau į radiotechniką, kad negrįžčiau namo niekur nepakliuvęs, – prisiminė Gražinos vyras Kazys Maselskis, žemaitis iš Lyduvėnų.
Baigusi mokslus, Gražina dirbo Pasvalio buitiniame audėja, vėliau – skalbykloje meistre. Ištekėjo, augino vaikus, pagaliau į darbą jau nebuvo kur grįžti. Paskui teko dirbti ir Panevėžio „Ekrane“, ir Dirvonų lentpjūvėje…
– Kol gavau neįgalumo grupę ir pradėjau užsiimti savo nesąmonėm, – kalbėdama apie savo dirbinius, šypteli Gražina. – Dėl to mane laiko kaimo keistuole.
Rinkūnietei smagu savo rankdarbiais ir turguje paprekiauti, ir kaimų šventėse, įvairiose mugėse dalyvauti. Jos darbeliai vis gražėja ir sudėtingėja, o pirkėjai juos vertina.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-07-21 „Darbe“.
