Šimonių kaimo gyventojos sodyboje – margaspalvis dekoratyvinių vištų pasaulis

Bramai, kochinchinai, maranai, viandotai, sebraitai, plimutrokai, orpingtonai, apželtakojai – apie vištų veisles nieko nenutuokiantiems piliečiams šie išvardinti žodžiai greičiausiai skamba kaip burtažodžiai. Prisipažinsiu, ir šių eilučių autoriui. Tačiau dar didesnę nuostabą kėlė kai kurių veislių vištų dovanojami tamsiai rudos ir žalsvos spalvų kiaušiniai. Pastarieji būtų didelė šv. Velykų stalo puošmena. Visa tai antradienį išvydome Pasvalio apylinkių seniūnijos Šimonių kaimo gyventojos Laimos Taunytės sodyboje. Joje kudakuoja per dešimt veislių vištų, tarp kurių įsimaišiusios kelios antys, žąsys, burbuliuojantis kalakutas su dviem kalakutėmis. Visą šį margaspalvių naminių paukščių būrį netrukus turėtų papildyti ir keli fazanai. „Gal dar kelios alpakos praverstų?“ – šyptelėjo Laima. Alpakos – grakštūs prijaukinti kupranugarinių šeimos gyvūnai, šiek tiek panašūs į lamas. Lietuvoje alpakos jau keleri metai nebėra retenybė. Šeimininkė pageidautų ir stručių, tačiau šiems paukščiams aiškiai per maža erdvės.

Pašnekovė tvirtino, kad tikslaus savo augintinių skaičiaus nežino, tačiau per šešiasdešimt vištų tikrai suskaičiuotume. Žiemą, be abejo, paukščių laiko mažiau. Jaukioje sodyboje taip pat atsirado vietos trims bičių šeimoms. Visą šį turtą saugo du kiemsargiai šunys, o nebe pirmos jaunystės katės svarbiausias rūpestis – neleisti įsiveisti pilkiems graužikams. Stebina ir tai, kad daugybė vištų auginama ne kokiame nors dideliame vienkiemyje, o nedidelėje, 38 arus užimančioje gatvinio kaimo sodyboje.

Pomėgį paveldėjo iš vaikystės

Individualios įmonės savininkė įvairių veislių vištų auginimu domisi nuo vaikystės, tačiau būtent dekoratyvinių vištų veisimu ir auginimu pradėjo užsiimti maždaug prieš ketverius metus. Nuo tada ši veikla tapo smagiu kasdieniu rūpesčiu. „Tai, kad dabar daug kas laiko įvairiausių vištų, tad niekuo nenustebinsiu“, – savo pomėgio nesureikšmina Šimonių kaimo gyventoja. Bendras pomėgis smarkiai išplečia draugų, pažįstamųjų ratą. Laima dažnai bendrauja su dekoratyvinių vištų augintojais, gyvenančiais įvairiuose šalies kampeliuose. Nors apie vištų auginimą daug informacijos galima rasti internetiniuose puslapiuose, tačiau kur kas vertingesnis gyvas bendravimas ir betarpiškas dalijimasis savo patirtimi. Pašnekovė minėjo, kad su to paties pomėgio entuziastais iš Girsūdų, Gustonių, Jurbarko, Radviliškio, Panevėžio ir kitų rajonų bei miestų keičiamasi vištomis ir jų kiaušiniais.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-07-16„Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.