Archeologinis paveldas Pasvalio rajone

Pasvalio rajone yra 33 archeologinės vietovės, įtrauktos į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Santykinai tai nedidelis skaičius, palyginimui Utenos r. – 117, Trakų r. 81 archeologinė vietovė. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai, jie gali keistis, nes kasmet archeologai ieško naujų, praeitį menančių vietovių. Kartais gauna informacijos iš vietinių gyventojų apie archeologinius objektus ir taip sąrašas pildomas. Kita vertus, pasitaiko ir kultūros paveldo objektus žalojančių veiksnių, dėl kurių objektų skaičius gali mažėti. Kasmet archeologai dėl savo mokslinių interesų ar dėl naujų objektų statybos bei rekonstrukcijos kasinėja įvairiose Lietuvos vietovėse. Remiantis Kultūros paveldo departamento duomenimis 2015 metais buvo išduotas 451 leidimas atlikti archeologinius tyrimus, keturi iš jų lietė ir Pasvalio rajoną. Tai buvo archeologiniai žvalgymai, ieškant naujų archeologinių vietovių dalyje Pasvalio rajono. Jie apėmė ir gretimus rajonus. Taip pat kasinėta Migonių (Šimonių) piliakalnio teritorijoje, Raubonių vandens malūnokaršyklos-verpyklos teritorijoje, Joniškėlio svirne. Informacija apie 2015 metų archeologinių tyrinėjimų rezultatus bus viešai prieinama, kai archeologai parengs tyrimų ataskaitas ir išspausdins straipsnį leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Na, o šiame straipsnyje apžvelgsime, kas apskritai yra laikoma archeologiniu paveldu, kokios ypatingos vietovės yra Pasvalio rajone, kas ir kodėl sulaukia didesnio archeologų dėmesio pastaraisiais metais.

Archeologinis paveldas. Kas tai?

Paprastai tariant, tai – apie žmonių praeitį liudijantys daiktai bei vietovės. Na, o šiek tiek sudėtingiau, bet išsamiau, archeologinis paveldas tai – archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai, kurių išsaugojimas ir tyrimas padeda geriau suvokti žmonijos istoriją ir jos ryšį su natūralia aplinka. O jų atžvilgiu pagrindiniai informacijos šaltiniai yra kasinėjimai bei kiti žmonijos ir aplinkos tyrimo metodai. Archeologijos paveldas apima tiek žemės paviršiuje, tiek po vandeniu esančias struktūras, konstrukcijas, pastatų grupes, įsisavintas aplinkas, kilnojamuosius objektus, kitų rūšių paminklus bei jų aplinką (Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencija, 1992 m., pasirašyta Valetoje). Toks archeologinio paveldo apibrėžimas pripažįstamas ir Lietuvoje, nes minėtąją Valetos konvenciją 1999 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Archeologinį paveldą sudaro daugybė elementų, tai – piliakalniai, gyvenvietės, šventvietės, gamybos vietos, laidojimo vietos, mūšių vietos, įvairūs statiniai, akmenys su duobutėmis, įvairūs daiktai, pagaminti žmogaus arba natūralūs objektai, turintys neabejotinų požymių, jog buvo žmogaus naudoti. Kad objektas būtų laikomas archeologiniu, jis turi būti gana senas. Pagal šiuo metu galiojantį Paveldo tvarkybos reglamentą (PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“) archeologiniais kultūriniais sluoksniais laikomi tie, kurie susidarė iki 1800 metų. Verta atsiminti, kad ne visi iš žemės iškasti daiktai yra automatiškai archeologinė vertybė. Pavyzdžiui, iškastas II Pasaulinio karo laikų šalmas – nebus archeologinis radinys, nors ir būtų surastas naudojantis archeologiniu metodu.

Monika ŽEMANTAUSKAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2016-07-12„Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *