Šeštoko Simo spalvingi gėlynai ir molinukai

– Iš pradžių auginau vienmetes gėles, bet dabar darželyje beveik visos daugiametės. Kokios man labiausiai patinka? Vilkdalgiai, tulpės, lelijos, čebačiukai, kaip paprastai mes vadiname, tačiau tikro šių gėlių pavadinimo net ir nežinau, – apie savo puoselėjamus gėlynus pasakoja šiemet Vaškų gimnazijoje šeštą klasę baigęs Simas Mukas.

Jis rodo ir pasakoja apie Vaškuose prie sodybos prižiūrimą ir vis plečiamą gėlyną po gėlyno:

– Mamytė mane palaiko, bet jeigu ne aš, tokio darželio nebūtų.

Iš tiesų su Simu važiavome susitikti kaip su Lietuvos mokinių keramikos konkurso „Žaidimas“ laureatu. Šį laureato diplomą Simas pelnė už keramikos darbą „Murziukas su kamuoliu“.

Simo keramikos mokytoja Regina Šlekienė atskleidė, jog šis berniukas ne tik puikiai lipdo, bet ir mėgsta kurti gražią aplinką, labai domisi gėlėmis.

Važiuodamas į Vilnių, Simas žavėjosi pro šalį prabėgančiais įvairiaspalviais lubinų laukais, kai kitas bendraamžis būtų įnikęs į telefoną ar kompiuterį.

– Aš kompiuterio net neturiu, man jo ir nereikia. Nepatinka kompiuteriniai žaidimai. Televizoriaus beveik nežiūriu. Nebent kokį siaubo filmą. Bet ne supermenus, o kur yra įdomus siužetas. Krepšinis manęs nedomina, tačiau žaidžiu futbolą. Dar patinka kvadratas, tinklinis. O telefonu mėgstu fotografuoti gėles, labai mėgstu filmuoti fejerverkus, – pasakoja Simas.

Ir vėl grįžtame į jo gėlynus, kur pats berniukas viską tvarko, komponuoja, sodina, laisto, pjauna žolę, dėsto akmenis. Daug akmenų. Ir vežimo, uorės ratai įkomponuoti, nudažyti, ir gėlių vaza išradingai sukurta iš… padangos, nudažyta violetine spalva, ir senas ąsotis gėlyne vietą radęs.

Simas gėlėmis pradėjo domėtis gal jau nuo penkerių metų, akis vis užkliūdavo už gražių darželių, laukuose stebėdavo žydinčias gėles.

– Mažas žaidžiau su mašinėlėm, bet greitai atsibodo. Tada pradėjau auginti vienmetes gėles. O dabar sodinu tik daugiametes. Kartais daug iššąla, vėl bandau kitas, – sako Simas. – Kaip auginti, pataria kaimynai, kai perku, būna parašyta. Nors aš trąšų nenaudoju, tik mėšlą ir kompostą.

Prieš sodindamas rododendrus, Simas į žemę pripylė pušų spyglių:

– Šiaulių botanikos sode mačiau labai gražių rododendrų, gal kokių penkių metrų aukščio. Kaip medžiai. Tokie dideli žiedai! Labai patiko. Dabar pats pasisodinau rododendrų.

Kai einame nuo gėlyno prie gėlyno, Simas pastebi, kad trūko lietaus, todėl augalai žemesni, negu turėtų būti.

Visą straipsnį skaitykite 2016-06-21 „Darbe“.

Asta BITINAITĖ

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.