Karalių miestas be karalių“, taip vadinasi prieš šešerius metus pasirodžiusi filosofo Arvydo Juozaičio knyga apie kadaise Šiaurės Venecija vadintą Rytų Prūsijos perlą – Kenigsbergo miestą. Jo lietuviškas atitikmuo Karaliaučius, o nuo 1946-ųjų naujieji krašto šeimininkai jam davė tais pačiais metais mirusio SSRS Aukščiausios Tarybos pirmininko Michailo Kalinino vardą ir beveik visiškai sugriautas miestas tapo Kaliningradu. Nors nuo Vilniaus iki Kaliningrado nėra nei 400 kilometrų, dėl smarkiai pasikeitusios geopolitinės situacijos šiandien geriau pažįstame kur kas toliau esančius Londoną, Berlyną ir kitus Europos didmiesčius.
Tad įdomu buvo išgirsti gegužės 14–20 dienomis Kaliningrade viešėjusios Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentės Danguolės Abazoriuvienės įspūdžius. Ji kartu su Plungės viešosios bibliotekos vadove, asociacijos tarybos nare Violeta Skieriene buvo pakviestos į šiame mieste vykusį 21-ąjį visos Rusijos bibliotekų kongresą.
Sudomino „Pasvalia“
Kovo mėnesį D. Abazoriuvienė sulaukė netikėto telefono skambučio iš Sankt Peterburgo. Už kongreso Kraštotyros sekcijos darbą atsakinga jos vadovė Nadežda Balackaja, internete suradusi mūsų krašto kultūros paveldo skaitmeninės bibliotekos www.pasvalia.lt puslapį, pakvietė direktorę į kongresą pasidalinti patirtimi apie elektroninės bibliotekos kūrimą ir kraštotyrinio darbo skaitmeninimo procesą. Vykti į kongresą skatino ne tik telefono skambutis iš miesto prie Nevos – prieš trejus metus Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Kaliningrado srities bibliotekų asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Iš minėtos asociacijos ji taip pat gavo pakvietimą. Tačiau nemokama vienkartinė kultūrinių ryšių viza į lietuvišką pasą buvo įklijuota, kuomet oficialų pakvietimą atsiuntė visos Rusijos bibliotekų asociacijos prezidentas Firsovas.
Bibliotekininkų forumo vietą D. Abazoriuvienė ir jos kolegė iš Plungės pasiekė maršrutiniu autobusu Klaipėda–Nida–Kaliningradas. Pasienyje eilių nebuvo, tad dokumentų patikros procedūra ilgai neužtruko. Tačiau visi keleiviai su bagažu privalėjo iš autobuso išlipti. Tuo tarpu iš Kaliningrado grįžtančius keleivius nuodugniau tikrino mūsų šalies muitinės pareigūnai. Jie teiravosi, kiek vežama alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, domėjosi, ar negabenami pigūs rusiški vaistai.
D. Abazoriuvienė parengė du pranešimus: „Kraštotyros skaitmeninimas šiuolaikinėse bibliotekose“ ir „Lietuvos viešosios bibliotekos: kaitos kelias“. Pirmajame pranešime daugiausia vietos skirta būtent „Pasvaliai“ – atskleista jos raida nuo e. bibliotekos kūrimo pradžios 2009 metais iki šių dienų bei sklaidos projektai, iš jų paskutinysis – e. gidas. Šį pranešimą direktorė skaitė Kraštotyros sekcijoje, o antrąjį, kuriame nušviečiamas mūsų šalies savivaldybių bibliotekų vystymasis ir jų partnerystės veiklos – sekcijoje „Asociacijos ir visuomenė“. Jos kolegė iš Plungės apie bibliotekų pastatų dizainą kalbėjo sekcijoje „Bibliotekų pastatai: architektūra, dizainas, erdvių kūrimas“. Kongresu metu virtualiai prisijungė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, kuri pasidalino mintimis apie bibliotekų pristatymus „Facebook“, „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-06-04 „Darbe“.
