Filmo apie seseris Chodakauskaites kūrėjų keliai atvedė į Vytartų dvarą

Po dvejų metų minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ši iškili data verčia atsigręžti į tuos žmones, kurie savo darbais puoselėjo lietuvybę ir tvirtino modernios valstybės pamatus. Iš didelės plejados prieškario Lietuvos žymių politikos, kultūros, mokslo veikėjų, seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės išsiskiria ne dėl to, kad tapo pirmųjų valstybės vyrų – Prezidento Antano Smetonos (1874–1944) ir Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio (1882– 1939) žmonomis. Nuo 16-ojo amžiaus žinomos bajoriškos Chodakauskų giminės atžalų vaikystė prabėgo Gavenonių dvare (dabar Šiaudinių kaimas, Pakruojo r.). Anot apie Chodakauskaites knygą „Seserys“ („Versus aureus“, 2014) parašiusios istorikės Ingridos Jakubavičienės, nors dvaruose vyravo lenkų kultūra, Chodakauskai laikė save lietuvių kilmės bajorais, visa širdimi pritarė lietuviškajam sąjūdžiui, bendravo su tautinio atgimimo veikėjais Povilu Višinskiu, Adomu Sketeriu, bičiuliavosi su kalbininku Jonu Jablonskiu. Atkūrus valstybę, seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės tapo aktyviomis moterų organizacijų veikėjomis ir įvairių socialinių bei politinių akcijų dalyvėmis. Lietuvybės puoselėjimo darbus jos tęsė ir gyvendamos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sofija Smetonienė mirė Klivlende 1968- ųjų gruodžio pabaigoje, sulaukusi 84 metų amžiaus. Jos sesuo Jadvyga Tūbelienė į Amžinybę iškeliavo 1988-ųjų rudenį, būdama 97 metų.

Studija „Ketvirta versija“ kuria dokumentinį filmą apie seseris Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę. Kino juostos kūrėjų keliai šį mėnesį atvedė ir į Vytartų dvarą, kuriame gyveno jų pusbrolis Marijonas Chodakauskas (1879–1941). Kartu su kūrybine grupe – scenarijaus autore ir režisiere Ramune Kudzmanaite, prodiusere Teresa Rožanovska, operatoriumi Rimvydu Leipumi bei minėtos knygos „Seserys“ autore I. Jakubavičiene – į Vytartus pirmą kartą atvyko Jadvygos Tūbelienės anūkas, JAV gyvenantis finansininkas Peteris Kuhlmannas. Savo giminės šaknimis besidomintis, vienas svarbiausių kuriamos dokumentinės kino juostos personažų pripažino, kad geriausia būtų, jei gražioje vietoje, prie Mūšos vingio stūksantis, tačiau kasmet vis labiau irstantis dvaro pastatas atitektų į privačias rankas. O idealiausias variantas – jei dvaru susidomėjęs verslininkas nebūtų abejingas krašto ir Chodakauskų giminės istorijai ir tas dėmesys atsispindėtų, tarkim, viename iš pastato kambarių įrengtoje ekspozicijoje. P. Kuhlmanno nuomone, norint pristabdyti tolesnį spartų Vytartų dvarą nykimą, būtina sutvarkyti bent pastato stogą. Tai ir kitus dvaro reikalus svečias aptarė su kultūros vertybių vyresniuoju specialistu Gražvydu Balčiūnaičiu.

Nuotraukoje: Peteris Kuhlmannas (trečias iš dešinės) ir filmo kūrybinė grupė prie Vytartų dvaro.

Visą straipsnį skaitykite 2016-05-21„Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *