Senasis Pasvalio parkas – geriausia vieta patikėti gyvenimo laikinumu

Pradėtas sodinti 1924 metais Pasvalio parkas dar prieš tris dešimtmečius buvo laikomas vienu iš gražiausių ir geriausiai tvarkomų šalyje. Su juo galėjo konkuruoti nebent Vilniaus Vingio ar Palangos parką. Progos pasigrožėti pasvalietišku šedevru nepraleisdavo ir į mūsų rajoną atvykdavę Lietuvos komunistų partijos vadovai, aukšti vyriausybės pareigūnai, taip pat garsūs menininkai, priklausę respublikos kultūros elitui.

1 Pasvalys. Pumpenu g. medelių sodintojai 1935
Tarpukaryje pasvaliečiai moksleiviai dažnai žygiuodavo į Pasvalio parką sodinti medelių. (1935 m.)

Bet svarbiausia, kad parkas buvo reikalingas ir patiems pasvaliečiams. Ypač vasarą. Nes tuo metu čia vykdavo daugybė renginių. Vyresni pasvaliečiai dar prisimena, kad vien tik į liaudies muzikos kapelų konkursus ar koncertus susirinkdavo virš tūkstančio šokėjų. Turėdavo ką veikti ir atrakcionų mėgėjai, nes parke sukosi karuselė, siūbavo įspūdinga švytuoklė, vartėsi „lėktuvėliai“.

Po tokių pramogų visi galėjo pasivaišinti rotondoje-mediniame apvalios formos statinyje, kurį pasvaliečiai vadino „kregždute“ arba „kurhauzu“. Jame siūlydavo kelių rūšių šašlykų, limonado, giros, alaus, desertų.

Idealiai sutvarkytą ir tvarkomą parką puošė daugybė medinių skulptūrų, sukurtų liaudies menininkų per 1986–1988 m. kas vasarą vykusias „Šilo genių“ stovyklas.

Sakoma, kad bėgant laikui, parkas tik gražėja. Deja, Pasvalyje įvyko priešingai. Parke jau seniai nebėra jokių atrakcionų, išmontuota mažoji estrada, prieš kurią kažkada trypdavo tūkstantis šokėjų, apgailėtinos būklės ir didžioji estrada, kurioje vykdavo svarbiausi vasaros sezono renginiai, taip pat neliko ir buvusių atrakcionų, o apie kažkada veikusį „kurhauzą“ primena tik aplūžę kėdžių ir staliukų liekanos, stypsančios prie pagrindinio tako.

Dauguma „Šilo genių“ sukurtų skulptūrų baigia sutrūnyti ir dabar labiau gąsdina nei žavi. Juolab kad ne viena iš jų yra nukentėjusi nuo jėgos neturinčių kur dėti „meno kritikų“. Jei ne skulptūros ir takeliai, parką jau būtų galima pervadinti mišku. Daug kur po keliolikos metrų aukščio pušimis stiebiasi ne vietoje išdygę medeliai, želia krūmai, piktžolės, nuo jų neatsilieka ir šiemet dar nešienauti vejų plotai.

Apie kažkada buvusią parko didybę primena nebent po medžiais stūksantis tualetas, beje, dar gan geros būklės.

Nuotraukoje : Liaudies meistrų kūriniai baigia sutrūnyti.

Edvardas BALČIŪNAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-05-12„Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.