Viliojančiai skambanti „Svalia“

Kai Pasvalio krašto muziejų aplanko ne čionykščiai, o iš toliau atvykę svečiai, pirmiausia tenka aptarti miesto vardo kilmę. Jei lankytojai mąstydami dar tyli, tai skubama pagalbon: o iš kur vardą gavo Panevėžys, iš kur atsiradęs Vilniaus vardas? Tą žinančių visada atsiranda.

Tada sakau: yra tokia upė, gal netgi upelė – Svalia, čia įtekanti į Lėvenį. Pasvalyje yra viena seniausių miesto gatvių – Svalia, beveik gatvelė. Yra moters vardas – Svalia. O žinomas pasvalietis Petras Vileišis dar 19 amžiaus pabaigoje kai ką iš ūkininkams skirtų savo knygelių išleido Svalės slapyvardžiu.

Kai atėjo laikas „krikštyti“ jau seniau veikusią Pasvalio kultūros centro liaudiškos muzikos kapelą, tai šio centro darbuotojas Vladas Norvydas ir pasiūlęs rinktis prasmingą, su šiuo kraštu susietą vardą. Taip ir atsirado „Svalia“.

Artėjant šio muzikos kolektyvo gyvavimo 40-mečiui kalbuosi su jos vadovu – kapelmeisteriu Stasiu Vitoniu.

– Esate „iš pa Utenas“, kaip sako Jūsų gimtinės žmonės. Jūsų kraštietis poetas Teofilis Tilvytis poemoje „Dičius“ kadaise rašė: „Sėmiau šviesą Utenoje, nors…“

– Augau prie Antalgės – 7 kilometrai ligi Utenos. Jau būdamas mokiniu pradėjau groti klarnetu. Pašauktas kariuomenėn galėjau būti dalinio muzikantu, bet kažkas „nudžiovė“ tą klarnetą, tad likimas ir lėmė tapti artileristu, tarnauti Latvijoje, Kaliningrado srityje. Po tos privalomos tarnybos mokiausi Panevėžio muzikos mokykloje. Tobulinausi groti klarnetu. Jau bebaigiant mokslus, atvažiavo Pasvalio kultūros darbuotojai ir ėmė kviesti pas save. Taip beveik prieš 40 metų ir atvažiavau čia gyventi bei muzikuoti.

Bet ką čia apie save. Geriau prisiminti pirmuosius būsimos „Svalios“ kapelos „jaunystės“ žingsnius.

Vienas iš pirmųjų entuziastų buvo vaškietis miškininkas, birbyne grojęs Antanas Garalevičius. Bet juk vienas lauke – ne karys. Susikūrė grupė: Algis Survila, Bronius Venclovas, Elena Kereilytė, Antanas Mikeliūnas ir aš pats. Pradžioje glaudėmės Pasvalio miškų ūkyje, pagrodavome bendradarbiams. Bet greitai – įsidrąsinę – muzikavome ir įvairiems žmonių susibūrimams.

Albinas KAZLAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-05-05 „Darbe“.

571da7df7da62

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.