Pupelės lėmė jonaviečių pergalę

Jurginės – ganiavos pradžia. Nuo tos dienos sūriai tampa geltonesni, nes karvės ima rupšnoti nebe šieną, o žolę! Tačiau, ką daryti, jei per Jurgines oras toks, kad ne tik gyvulio, bet ir priešo laukan neišvarysi? Eiti į kapelų varžytuves!

Būtent tai ir padarė joniškėliečiai tą žvarbų, lietingą bei vėjuotą Jurginių savaitgalį. Ir kaip čia sėdėsi prie krosnies, jei kultūros namuose vyksta smagi, ne pirmus metus organizuojama ir nemenko dėmesio sulaukianti šventė „Prašom svečė kieminėt“. Ir čia jums ne koks eilinis pasibuvimas su muzikėle, o pačios tikriausios kapelų varžytuvės, kur nugalėtojus renka žiūrovai! Kiekvienas atėjęs į reginį gauna po vieną pupą. Taip, pačią paprasčiausią ir tikriausią pupą. Ją galima parsinešti namo ir išsivirti sriubą. Galima (jei labai silpna pasidaro) sukramsnoti renginio metu, tačiau pageidautina išsaugoti iki koncerto pabaigos ir pasinaudoti kaip savotišku balsavimo biuleteniu.

Šventės svečius ir dalyvius trankiu maršu pasveikino Joniškėlio „Ramūnėlių“ kolektyvas, į pagalbą, kad būtų drąsiau, pasikvietęs du vyrus „dobilus“.

Tuoj po jų – jungtinis „Veltos“ ir Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos šokėjų pasirodymas. Prieš kelis metus užgimusi „Velta“ kuriam laikui kažkur paslaptingai buvo dingusi. Pikti liežuviai kalbėjo, jog tokį kolektyvo neilgaamžiškumą nulėmė per „Veltos“ krikštynas dingusi elektra… Tačiau tą popietę ilgaliežuviai turėjo prikąsti liežuvius – šokėjai „trinktelėjo“ taip, kad nuo senutėlių kultūros namų lubų ėmė byrėti tinkas…

O štai scenoje ir pirmieji varžytuvių dalyviai – Antano Kirvelevičiaus vadovaujama Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kapela „Lankesa“. Kaip žinia, joniškėliečiai – išdidūs žmonės ir visas vietas, kurių pavadinime yra šaknis „Jon“, bei ten gyvenančius vertina su nemenka dalimi skepticizmo ir įtarumo. Nepatikliai buvo pasitikti ir jonaviečiai. Tačiau užteko pasigirsti pirmiesiems melodijos taktams – nepasitikėjimas ir priešprieša išgaravo kaip kamparas… Svečiai tikrąja to žodžio prasme maudė susirinkusiuosius smagios liaudiškos muzikos jūroje. Kaip paaiškės šiek tiek vėliau – jų pastangos nenuėjo veltui.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2016-05-03 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *