Kaimo parduotuvės toliau priverstos dalyvauti aplinkos švarinimo procese

Pakelėse ir kitose viešosiose vietose pastebimai mažėja išmestų alaus, gaiviųjų gėrimų skardinių ir plastikinių butelių. Atsirado net „etatinių“ šios taros surinkėjų, kurie išnaršo ir šiukšlių dėžes bei konteinerius. Prieš kurį laiką per vieną televizijos kanalą parodytame reportaže benamis gyrėsi, kad taip Vilniuje galima per dieną uždirbti net 30 eurų. Skaitytojas jau turbūt suprato, kad rašome apie nuo vasario 1 dienos Lietuvoje įsigaliojusią naują taros užstato sistemą, į kurią įstatymo leidėjai įkinkė ne tik didžiuosius prekybos centrus, bet ir nedideles kaimo parduotuves. Balandžio 21 d. Seimas atmetė įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo parduotuvės būtų neįpareigotos supirkti vienkartines gėrimų pakuotes. Pataisų rengėjai savo pasiūlymus motyvavo higieninėmis nedidelių parduotuvių problemomis. Viena didžiausių bėdų – nėra kur dėti plastikiniais buteliais ir skardinėmis prikimštų maišų, juolab jei dar priimama daugkartinio naudojimo stiklinė tara. Tačiau dauguma Seimo narių, atmesdami pataisas, dėl to nesuko galvų. Tad atokiausių kaimų mažos parduotuvės ir toliau privalės priimti vienkartines, į D raidę panašiu ženklu pažymėtas pakuotes. Tiesa, ir toliau išimtis galioja mažesnėms nei 300 kv. metrų ploto miesto parduotuvėms.

„Įšaldomi“ pinigai, nėra kur dėti taros

Šią savaitę aplankėme dvi nedideles kaimo ir vieną miestelio parduotuves bei pasidomėjome, kaip sekasi priiminėti depozitinę tarą. Pasvalio apylinkių seniūnijos Šimonių kaime esančios parduotuvės savininkė Laima Taunytė pažėrė bene daugiausia kritikos dabar galiojančios taros supirkimo tvarkos sumanytojams. Jos nuomone, Seimas galėjo padaryti išimtį nedidelėms kaimų parduotuvėms. „Maisto prekių parduotuvė juk nėra antrinių žaliavų sandėlis,“ – tvirtino L. Taunytė. Sužinojusi apie naują depozito sistemą, ji dar praėjusių metų rugsėjį skambino į Viešąją įstaigą „Užstato sistemos administratorius“, kuri tvarko visą užstato sistemą – nuo pakuočių surinkimo iki jų perdirbimo. Deja, pažadai atsiųsti sutartį taip ir liko neištęsėti. Matyt, administratorius buvo pernelyg užsiėmęs taromatų įrenginėjimu didžiuosiuose prekybos centruose. Vienintelės parduotuvės savininkei teko sudaryti sutartį su maisto prekes ir gėrimus tiekiančia UAB „Šiaulių tara“. Šios įmonės darbuotojai iš Šimonių jau išvežė tris maišus priimtų depozitinių plastikinių butelių, kuriuos daugelis gyventojų vadina „pūslėmis“. Viename maiše telpa apie 150 butelių, tad iš šio kaimo išgabenta apie 450 užstato sistemoje dalyvaujančių vienkartinių plastikinių pakuočių. Dažniau jas pradėta nešti tik nuo šio mėnesio, nes iki tol beveik visi parduoti alaus ir gaiviųjų gėrimų buteliai dar nebuvo paženklinti depozito ženklu.

Šimonių parduotuvėje neprekiaujama į stiklinius butelius išpilstytais alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais. „Beveik visi pirkėjai – vietiniai nedidelio kaimo gyventojai, kurie ir grąžina tarą. Nebent vasarą vienas kitas pravažiuojantis žvejys užsuka“, – paaiškino L. Taunytė. Kaip ir kituose kaimuose, didžiausią paklausą turi stipriausias, 7,5 laipsnio alus.

Nuotraukoje:Linksmai nusiteikusios Deglėnų parduotuvės savininko žmona Jolanta Trečiokienė (kairėje) ir pardavėja Vida Šidagienė parodė maišą, į kurį dedami užstato ženklu pažymėti plastikiniai buteliai.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-04-30 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.