Sanatorija, kur gydo sužeistą sielą

Beveik prieš ketverius metus duris pacientams svetingai atvėręs Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Psichiatrijos dienos stacionaras per tą laiką priėmė beveik pusę tūkstančio žmonių. Kai kurie jų čia praėjo ne vieną pagalbos kursą.

PASPC vyr. slaugos administratorė Irena Trinskienė pasidžiaugė, kad Dienos stacionare pavyko suburti susitelkusią kompetentingų specialistų komandą. Siekiant, kad paslaugos būtų kuo įvairiapusiškesnės, čia pacientams pagalbą teikia gydytojas psichiatras, psichologas, psichoterapeutas, slaugytojos, socialinės darbuotojos.

Dienos stacionarą lankančius žmones net iš atokiausių rajono kampelių rytais atveža, o po pietų į namus parveža centro mikroautobusas. Pagalba teikiama ir kaimyninio Biržų rajono gyventojams.

Dienos stacionaro vyresnioji slaugytoja Virginija Ramanauskienė minėjo, jog visame rajone turi nemažą būrį nuoširdžių talkininkų – kaimų medicinos punktuose dirbančių bendruomenės slaugytojų. Jos puikiai pažįsta savo aptarnaujamų kaimų žmones, žino jų bėdas. Tad tiems, kuriems reikia dvasinės pagalbos, pasiūlo lankytis Dienos stacionare, padeda susitarti dėl priimtino laiko, dėl pavėžėjimo.

Ateina vieniši, patyrę netektis

Tądien, kai Dienos stacionare viešėjo „Darbo“ korespondentė, čia teikiamomis paslaugomis mėgavosi grupelė Joniškėlio krašto moterų, keletas pasvaliečių. Pačios pacientės taip ir sakė: „Mes mėgaujamės kiekviena čia praleista diena“. Kiekvienas stacionaro lankytojas gali rasti širdžiai mielą užsiėmimą: raminančią muzikos, dailės, šviesos terapiją, žvalumo suteikiančią judesio terapiją, atsipalaiduoti relaksacijos kambaryje, apie savo problemas pasikalbėti su psichologu, psichiatru. Kaip neįkainojamą vertybę visi „Darbo“ kalbinti pacientai įvardijo ir tarpusavio bendravimą. Bene dažniausi Dienos stacionaro lankytojai yra vieniši, artimųjų netektį ar kitų skaudžių išgyvenimų patyrę žmonės. Bet kartais ateina ir sutuoktinių poros, tarkim, stacionarą lankiusi žmona čia gautos pagalbos nauda įtikina ir savo vyrą.

– Po vyro mirties buvau puolusi į gilią depresiją, ištisai liedavau ašaras. Mano sveikata šlubavo ir anksčiau – esu patyrusi ne vieną sunkią operaciją. Tai, ką gavau šiuose jaukiuose, gerumo kupinuose namuose, man padėjo grįžti į visavertį gyvenimą – vėl išmokau juo džiaugtis, sustiprėjo sveikata ir pati tarsi atjaunėjau. Jokie vaistai taip nepadėjo, kaip buvimas čia. Todėl visiems, kas turi panašių bėdų, sunkių išgyvenimų, kas jaučiasi vienišas, nereikalingas, nesuprastas, patarčiau pagalbos ieškoti pas šio stacionaro darbuotojus. Vien nuoširdi jų šypsena pakelia nuotaiką. O kai nuotaika gera, tai ir sveikata sugrįžta, atsiranda daugiau jėgų. Negaliu atsidžiaugti, koks nuostabus personalas čia dirba. Virgutė (vyresnioji slaugytoja Virginija Ramanauskienė – red.) kasdien paskambina, paklausia, ar tądien galėsim atvažiuoti. Gitana (socialinė darbuotoja Gitana Gaidžiūnienė) mus pamoko judesio terapijos ir mankštos pratimus daro kartu su mumis, – apie Dienos stacionare leidžiamą laiką pasakojo 83-ejų metų joniškėlietė Apolonija Mikitivačienė.

Kita joniškėlietė Zita Lukoševičienė džiaugėsi, jog Dienos stacionare teikiamos šviesos terapijos procedūros labai padeda skaudantiems sąnariams. O šias procedūras kvalifikuotai atlieka jos bendrapavardė slaugytoja Laimutė Lukoševičienė.

Pagerėjusia sveikata ir emocine būsena patenkinta ir Birutė Šarkiūnienė. Ji Dienos stacionare pradėjo lankytis po vyro mirties, po patirto insulto.

– Buvau visiškai sugniuždyta, paliegusi. Gydžiausi sanatorijoje, bet palengvėjimo nepajaučiau. O šiandien pačia geriausia sielos sanatorija dvasios negandų kamuojamiems žmonėms galiu pavadinti šį Dienos stacionarą. Kiekvienas, čia pabuvęs, manau, norėtų sugrįžti dar ne kartą. Pasijutau tarsi pirmakursė studentė, atvykusi į visai kitą aplinką, kurioje laukia daug nepatirtų malonumų. Relaksacija, mankšta, bendravimas su panašaus likimo žmonėmis – viskas teikia daug džiaugsmo, – teigė Birutė.

Nuotraukoje: Grupelė Dienos stacionaro pacientų kartu su slaugytojomis ir socialinėmis darbuotojomis

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2016-04-26 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *