Mūsų jaunosios filologės garsina savo kraštą

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje vyko 48-asis Lietuvos jaunųjų filologų konkursas, kuriame dalyvavo daugiau nei šimtas mokinių, beveik pusšimtis mokytojų, aštuoniolika komisijos narių ir dvi organizatorės. Tai gausus būrys svečių iš keturiasdešimties miestų ir rajonų. Gražūs dalyvių atsiliepimai, patirti įspūdžiai nuaidėjo per visą Lietuvą – tai ir puikus Pasvalio krašto garsinimas.

Garsina savo kraštą ir mūsų jaunieji filologai. Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos trečiokė (vienuoliktokė) Kotryna Kraptavičiūtė (mokytoja ekspertė Regina Grubinskienė) už poeziją Respublikoje įvertinta antrąja vieta. Už tautosakos darbą „Kultūros darbuotojos apie tarybinio laikotarpio šventes“ Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos abiturientė Milda Stanislovaitytė (mokytoja ekspertė Laimutė Vaitkevičienė) taip pat pelnė antrą vietą.

Mildai šią temą pasiūlė mokytoja. Tarybinis laikotarpis mažai nagrinėjamas. Net vertinimo komisija pripažino, kad toks žingsnis labai drąsus. Šis laikotarpis dar labai artimas, dauguma žmonių jį prisimena, nors bėgantis laikas detales ištrina. O būtent tos, atrodo, smulkmenos be galo daug atskleidžia.

Abiturientė Milda užaugo nepriklausomoje Lietuvoje ir jai savotiškai keista patirti, kad šalia gyvenantys žmonės kažkaip sugebėjo prisitaikyti visiškai kitoje epochoje.

– Man įstrigo pasvalietės režisierės Aurelijos Kutkauskienės pasakojimas, kad spektaklis draudžiamas vien todėl, jog jis „per liūdnas tarybiniam žmogui“, – prisimena Milda.

Beje, šis epizodas įstrigo ir vertinimo komisijai. Štai iškalbingas Aurelijos Kutkauskienės pasakojimas:

– Buvo gal kokie 1978 metai. Rašau poezijos spektaklį „Akistata su tėviške“. Prisirinkau labai gražių Justino Marcinkevičiaus eilėraščių, dar Matuzevičiaus paėmiau. Parašau apie Lietuvą, paimu keturis pagrindinius skaitovus, kurie sugrįžta su didžiuliais lagaminais. Paimu dainą kaip leitmotyvą: „Grįžtam namo iš padangių svetimų / Paklausyti vyturių prie namų. / Ir vėl namo, vėl namo seno sodo tylumoj. / Kraujo balsas šaukia vėl namo“… Mus pasikviečia į kolūkį koncertuoti, salė lūžta nuo žmonių, mano aktoriai dirba nuostabiai. Kitą dieną į mano kabinetą ateina kažkoks vyras ir paprašo parodyti vakarykščio spektaklio scenarijų. Jis paskaito, sako: „Gal jūs jau daugiau nerodykit“. Klausiu: „O kodėl? Visi legalūs poetai paimti – Marcinkevičius, Matuzevičius“. „Taip, taip. Aš žinau, žinau, – sutinka tas vyras. – Bet jūs jo daugiau nerodykit. Tarybiniam žmogui netinka būti tokiam liūdesy“. Aš paskui galvojau, bet vis tiek nesupratau! Tik dabar, kada pasiėmiau ir prisiminiau tuos visus tekstus, taigi čia grynai tremtinių sugrįžimas namo…

Milda pakalbino ir dvi Joniškėlio kultūros darbuotojas – Vandą Petrauskienę ir Nijolę Stepulienę, beje, gimusią tremtyje.

Vido DULKĖS nuotraukoje: Joniškėlio gimnazistė Milda Stanislovaitytė su mokytoja Laimute Vaitkevičiene.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2016-04-12 „Darbe“.

 

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *