Laikas sėti žirnius ir pupas

Šiemet pavasaris prasidėjo vasario mėnesį. Todėl nereikia stebėtis, kad ir pavasarinė sėja jau kaip reikiant įsibėgėjo. Nemažai žemdirbių ją ir baigė. Žiemkenčiai ir žieminiai rapsai mūsų krašte peržiemojo tikrai gerai, jų atsėti vasariniais javais nereikėjo. Tad ūkininkai galėjo visas pajėgas mesti į žirnių ir pupų sėjos frontą. Juolab kad ir delsti nebegalima.

Kaip teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties direktorė Stanislava Maikštėnienė, žirnius reikia sėti kuo anksčiau, kad kenkėjų antplūdis nesutaptų su žirnių augimu. „Žirnių sėją reikėtų baigti iki balandžio vidurio, kol dirvoje dar pakanka drėgmės. Sėklą būtina įterpti 3–4 centimetrus, nes kitaip ją gali nurankioti paukščiai.

Užsėti vienam hektarui pakanka apie 300 kg sėklos. Žydėjimo pradžioje žirnius reikia nupurkšti insekticidais nuo vaisėdžių ir gumbauodžių.

Jau laikas sėti ir pupas. Bet į dirvą jas įterpti reikėtų didesniu – maždaug 8 centimetrų – gyliu. Prieš dygimą laukus reikėtų nupurkšti herbicidais, o sudygus – insekticidais nuo amarų“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji taip pat perspėjo žemdirbius, kad sėjai reikėtų naudoti tik sertifikuotą žirnių ir pupų sėklą. Jos geresnis daigumas, be to, ji išvalyta nuo piktžolių. Nebe pirmus metus pupines kultūras auginanti Joniškėlio bandymų stotis rajono žemdirbiams šį pavasarį siūlo sėti „Reda DS“ veislės pupas ir „Ieva“ veislės žirnius, nes abi jos išvestos lietuvių selekcininkų ir bene geriausiai dera mūsų molingame dirvožemyje. „Pernai iš hektaro vidutiniškai prikūlėme po 4–5 tonas žirnių ir pupų. Pelningumu šios kultūros galbūt net lenkė kviečius ir rapsus, kurių kaina bei paklausa mažėjo nuo pat javapjūtės pabaigos. Be to, reikia įvertinti sėjomainos naudą. Laukuose, kuriuose augo žirniai ar pupos, pasėjus rudenį kviečius, jų derlingumas būna 1–1,5 tonos didesnis nei kituose. Tiek pupų, tiek žirnių auginimo technologija nėra brangi. Šių augalų nereikia papildomai tręšti azoto trąšomis, nes jie patys sukaupia savo šaknyse tiek biologinio azoto, kad jo mažiau reikia ir rudenį pasėtiems žieminiams kviečiams“, – aiškino S. Maikštėnienė.

Edvardas BALČIŪNAS

Visą straipsnį skaitykite 2016-04-09 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *