Su Moliūnų miško apsuptyje Vaidagynės vienkiemyje gyvenančia Daujėnų eiguvos eigulio Sigito Živatkausko šeima susitikome šio krašto medžiotojų būrelio buveinėje.
Nuo 2013-ųjų Sigitas yra Daujėnų medžiotojų būrelio pirmininkas, o jų buveinė – erdvi, jauki, neseniai gražiai atnaujinta – skulptūros, pavėsinė, šaudykla, židinyje spragsinčios malkos, ant stalo garuojanti kava… Aplinkui – pavasariu kvepiantis bundantis miškas.
Tačiau eigulys turėjo ištaikyti laiko susitikti, nes darbai veja darbus. Daujėnų eiguvos miškų plotai užima apie du tūkstančius hektarų. Sigitas Živatkauskas išsitaria, kad net kai kurios girininkijos turi mažiau miškų. Šią savaitę reikėjo apžiūrėti ir nustatyti, kokią žalą miškui padarė žvėrys – kiek medelių nugraužė, kiek išlaužė. O po Velykėlių, jei orai bus palankūs, laukia medelių sodinimas.
– Šiuose kraštuose daugiausia sodinam eglučių, nes pušeles briedžiai nugraužia, – paaiškina eigulys.
Beje, miškininko darbas labai priklausomas nuo oro sąlygų. Čia svarbiausia, kad darbas būtų padarytas, o ne atsėdėtas.
– Oi, kabinete sėdėti negalėčiau. Man reikia eiti, reikia judėti, – kol kalbėjomės, Sigitas sunkiai nusėdėjo vienoje vietoje, vaikščiojo ir akys vis krypo į mišką. – Kiek nueinu per dieną? Vakar iki pietų, kai tikrinome ir skaičiavome žalą, miške nuėjau gal septynis kilometrus. Bet neįmanoma išmatuoti tiksliai. Juk neinam tiesiu keliu. Nebent matuoklį reiktų prisisegti…
Beje, šiuose miškuose prie Smetonos miškininku dirbo ir Sigito senelis.
– Apie senelį sužinojau iš babos kokioje septintoje klasėje. Tik anuomet šio krašto miškininkų centras buvo Moliūnų dvare. Kas penkerius metus miškininkai būdavo perkeliami vis į kitą vietą. Taigi ir senelis dirbo jau Spalviškiuose, Biržų rajone, kai 1943-iaisiais prie miško buvo nušautas. Kodėl? Neramūs laikai. Daugiau apie senelį nieko nežinau, – prisipažino eigulys, tačiau senelio miškininko istorija gyva, juolab kad po kelių dešimtmečių tuose pačiuose miškuose ją tęsia anūkas.
Sigitas Živatkauskas mokėsi Kauno Antano Kvedaro miškų technikume. 1983 metų rugpjūtį atvyko į Pasvalį atlikti praktikos, kur Miškų ūkio direktoriumi dirbo Vytautas Kazakevičius.
– Mus su mokslo draugu paskyrė į Daujėnų girininkiją, kuri buvo įsikūrusi Vaidagynėje, pas girininką Petrą Skukauską, – prisiminė Sigitas.
Praktika tęsėsi tris mėnesius. Tuomet Daujėnų girininkijai priklausė net keturi eiguliai.
Šiandien likusi tik Daujėnų eiguva, priklausanti Kriklinių girininkijai.
Vido DULKĖS nuotraukoje: Dalia ir Sigitas Živatkauskai su dukromis Justina ir Iveta.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-03-26 „Darbe“.
