Nors nei legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, nei ilgametis „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės treneris Vladas Garastas į krepšinio šventę Pasvalyje atvažiuoti negalėjo, „Pieno žvaigždžių“ arenoje tikrai netrūko nei karštų emocijų, nei linksmybių. Per tūkstantį žiūrovų talpinanti arenos salė tądien buvo pilnutėlė, tarsi per laukiamiausių ekipų rungtynes.
Dauguma krepšinio aistruolių, sausakimšai užpildžiusių sporto arenos tribūnas, šįkart atstovavo rajono moksleivijai, nepraleidusiai unikalios progos susitikti ir artimai pabendrauti su aukščiausiojoje Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujančiais ir Pasvalio kraštą garsinančiais „Pieno žvaigždžių“ krepšininkais. Visos rajono mokyklos pasistengė, kad krepšiniu besižavintys moksleiviai į neeilinę šventę „Pieno žvaigždžių“ arenoje galėtų atvažiuoti geltonaisiais mokykliniais autobusais. Į aikštelę prie Pasvalio sporto mokyklos šie suko vienas po kito.
Prieš prasidedant triukšmingam krepšinio šou, tautiniais rūbais pasipuošę mažieji Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos šokėjai į krepšinio arenos vidurį už rankų įvedė „Pieno žvaigždžių“ krepšininkus, komandos trenerius ir kitus jos talkininkus. Kiekvienas jų asmeniškai buvo pristatytas nuščiuvusiems žiūrovams. Kartu su Pasvalio choru „Canticum novum“ visiems sugiedojus Lietuvos himną, renginio vedėjo amplua suspindėjęs Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas paskelbė šventės pradžią.
„Pieno žvaigždžių“ krepšininkai mielai atsakinėjo į gausius – ir rimtus, ir šmaikščius – žiūrovų klausimus. „Ar krepšininkas būtinai turi būti aukštaūgis?“, „Kokią ekipą palaikote NBA varžybose?“, „Kaip jaučiatės, kai pralaimite?“, „Ar dažnai pataikote į krepšį iš aikštelės vidurio?“, „Ar triukšmas salėje netrukdo žaisti ir mesti baudas?“ ir t. t.
Paklaustas, kokie pirmieji įspūdžiai „Pieno žvaigždžių“ ekipoje, jos naujokas, iš Ukrainos į Pasvalį atvykęs krepšininkas Stanislavas Tymofejenka patikino, jog komanda jį priėmė labai svetingai. „Prieš atvykdamas čia jau turėjau pažįstamų – Derrick‘ą Low, Andrejų Agafonovą ir Ramone‘ą Moore‘ą. Galiu pažadėti, kad mes dar ir „Žalgirį“ įveiksime, – optimizmu tryško naujasis Pasvalio ekipos žaidėjas. Į klausimą, ar ir kitą sezoną ketina atstovauti „Pieno žvaigždžių“ komandai, taiklusis jos snaiperis Derrick Low diplomatiškai atsakė, jog tai priklausys nuo daugelio aplinkybių, bet, palankiai joms susiklosčius, jis mielai pasiliktų Pasvalyje.
Vido DULKĖS nuotraukoje: rajono politikų akistata krepšinio aikštelėje.
Toma GIEDRYTĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-03-22„Darbe“.
O žinot kodėl salė pilna moksleivių buvo? 🙂 todėl kad politikai liepė švietimo skyriui surinkti vaikus, atvežti juso iš kaimų i rvisur kitur i sporto salę. Pamokų metu, ir dar pasiruošti plakatus, ir dar sakė kelionę padovanos po Lietuvą kuri bus geriausiai pasirengus. Graudu ane?
Dar ir kaip graudu!
Šiek tiek apie politikus, „politikus“ ir kitus „poli…“, tarkim, poligamus… Ydant nebūčiau apšauktas tuščiažodžiautoju, „nefilosofuosiu“, o pacituosiu Nepriklausomybės akto signatarą, politkalinį, Sąjūdžio Seimo narį, Vyčio Kryžiaus ordino riterį Vidmantą Povilionį: „Šiandien į politiką, į rinkimų sąrašus dažnai ateinama tiesiog iš gatvės. Ir štai apie tokius į savivaldybės tarybas išrinktus asmenis, žiūrėk, jau rašoma: „Kauno politikas“, „Raseinių politikas“. Dieve, juk jis niekada nebuvo ir nebus politikas! Jis gali prisijungti prie kurios nors grupės, dalinti pinigus, bet jis – ne politikas“ … „Politikoje reikia žmonių, kurie turi idėjų, o mūsų politikoje vyrauja valdininkai. Mūsų kraštas – nedidelis, ir žmones lengva nupirkti: kaina – nedidelė“.
Ar galim, mokytojau, paprieštarauti gerbiamam signatarui? Šiandien ne apsišaukėlių Lietuvai reikia, o kovotojų! Gal tada išplauktų paviršiun ne tik visokie Vijūnėlės cirkai, bet ir šimtai milijonų eurų nusinešę korupciniai projektai ar išplauti milijardai energetikos sektoriuje, talkinant nupirktai nomenklatūrai… Bet kovotojai Lietuvoje, kaip tie juros periodo dinozaurai, išnyko, išmirė, suakmenėjo, ane, mokytojai?
Dar pamąstymas apie geltonus autobusiukus, paminėtus (???) Tomos Giedrytės (nežinau, kaip autorę įvardint: laikraštėlio korespondentų sąraše jos nėra, tai gal kolumnistė ar skiltininkė ana bus, kaip, tarkim, išgarsėjęs A. Užkalnis?; beje, man čia smagiau būtų prisiminti The Beatles „Yellow Submarine“, ale tema „užduota“ kita…). Taigi: seniai seniai vieną Pasvalio rajono miestelį rengėsi aplankyti šviesios atminties žemietis gailioniškis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Miestelis garbaus asmens vizitui kruopščiai ruošėsi (nors joks to meto „Darbas“ neanonsavo vyskupo atvykimo; ne taip, kaip šiais laikais, tarkim, kažkas „Lankysis Joniškėlio krašte“… per 2 numerius!!): buvo atnaujinta bažnyčia, šventorius spindėte spindėjo ir skleidė neapsakomai nuostabią aurą, net didelis klebonijos kiemas neatpažįstamai buvo sutvarkytas! Tuometė rajono valdžia (LKP Pasvalio RK ir LLKJS Pasvalio RK – jaunimas greičiausiai jau net nežino, ką reiškia ši abrakadabra…) irgi nesnaudė: Pasvaly organizavo „festivalį“, į kurį vyskupo lankymosi dieną rajono autobusai n e m o k a m a i vežė žmones. Bet tik į vieną pusę – į Pasvalį! Toks buvo tuometis parėdymas „iš aukščiau“!
Moralė: kuo skiriasi anuometinių „komunistų ir komjaunimo veikėjų“ metodai nuo šiuolaikinių? Užsikonservavusių įgūdžių iš tų „šiuolaikinių“ įkaitinta geležim neišdeginsi… Graudu ane, mokytojau?
P. S. Pamenu vieną „politiką“ – krepšininką, pozavusį ilgoje ilgoje fotosesijoje ir dėvintį išaugtas raudonos spalvos sportines kelnaites. Kadangi „Darbas“ spausdinamas juodai – baltas, tai smalsu būtų pamatyti, kokią kelnaičių spalvą, prabėgus geram dešimtmečiui, pamėgo šis sportininkas?.. Ar „sportininkas“?..
just stumbled accross your blog today looking for some inspiration on decorating my 4 year old daughters bedroom. great blog….i’m already addicted!! i especially love the playroom, that is where I have spent the majority of my time looking so far, but can’t wait to keep peeking at the rest of it!!