Gyvos istorijos dešimtmetis

Projektas „Misija Sibiras“ mini savo dešimtmetį, o pernai surengtoje ekspedicijoje pirmą kartą dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos jaunimo atstovai, taigi projektas įgavo tarptautinį pobūdį. Per dešimtį metų aplankyti mūsų tautiečių tremties vietas, susitikti su ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais, Sibiro platybėse tvarkyti apleistas kapines norą buvo išreiškę daugiau kaip 10 tūkst. jaunų žmonių. Keturiolikoje ekspedicijų dalyvavo per 180 nelengvus išbandymus atlaikiusių ir į jas atrinktų jaunuolių. Sibire jie sutvarkė apie šimtą mūsų tautiečių kapaviečių. Grįžę į Lietuvą ekspedicijų dalyviai tūkstančius kartų savo įspūdžius pasakojo ir parsivežtas nuotraukas rodė mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose.

Jau ne kartą šiose unikaliose ekspedicijose pabuvoję žmonės yra susitikę ir su pasvaliečiais. Neseniai į tokį susitikimą visuomenę pakvietė Pasvalio krašto muziejus – pas mus viešėjo ekspedicijos „Misija Sibiras 2015“ vadovas Arnoldas Fokas. Svečias užsiminė, jog ne vieną vaikystės vasarą yra praleidęs mūsų krašte – netoli Saločių, kur gyveno jo seneliai.

Lietuviškų žodžių išmoko ir sibiriečiai

Arnoldas Fokas į lietuvių tremties vietas važiuoja nuo 2007-ųjų. Iš pradžių – kaip paprastas dalyvis, o 2014 ir 2015 metais – kaip ekspedicijos vadovas.

– Vis mažiau lieka gyvų tremties liudininkų – ne tik pačių tremtinių, bet ir tos kartos sibiriečių, kurie patys prisimena mūsų tremtinius. Todėl būtina užfiksuoti jų pasakojimus ir jaunų žmonių lūpomis parvežti į Lietuvą. Vienas iš svarbiausių ekspedicijos tikslų – sudominti moksleivius ir jaunimą Lietuvos istorija, ugdyti jų patriotizmą, didžiavimosi savo Tėvyne jausmą. Atrenkant dalyvius į ekspedicijas, vien faktas, ar kas nors buvo ištremtas iš jų giminės, nėra pats svarbiausias kriterijus. Visų svarbiausia – jaunų žmonių noras pažinti ir saugoti savo šalies istorinę atmintį, jų ryžtas iškęsti laukiančius sunkumus ir nepatogią buitį. Tarkim, būna, kad kelias dienas be perstojo pliaupia šaltas Sibiro lietus, o šlapių drabužių nėra kur išsidžiovinti. Tad rytą atsikėlęs rengiesi tuos pačius sušlapusius ir vėl eini į lietų. Todėl prieš ekspedicijas rengiami bandomieji žygiai, kuriuose ir atrenkami ryžtingiausieji. Kasdien su sunkia kuprine tenka įveikti ne vieną dešimtį kilometrų. Stebima, kaip kandidatai į ekspedicijos narius elgiasi komandoje, ar padeda vieni kitiems, ar moka bendrauti. Mačiau vieną merginą, kuriai batai iki kraujo pritrynė pūslių, o ji tuos batus ties skaudžiausiai trinančiomis vietomis iškarpė ir keliavo toliau. Šio atkaklumo rezultatas – mergina tapo ekspedicijos „Misija Sibiras 2015“ dalyve. Suformavus komandą, jos nariai mokosi kryždirbystės, dalyvauja bendruomenių renginiuose, valstybei svarbių datų minėjimuose, – nelengvą pasiruošimo ekspedicijai etapą apibūdino jos vadovas.

Arnoldas Fokas pasakojo, jog „Misija Sibiras 2015“ dalyviai iki Maskvos važiavo traukiniu, o iš ten lėktuvu pasiekė Tomską. Į Tomsko sritį ištremti pirmieji lietuviai – 1863–64 metų sukilimo dalyviai, taigi mūsų tremties istorija siekia daugiau kaip pusantro šimto metų.

Zina MAGELINSKIEN

Visą straipsnį skaitykite 2016-03-17 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.