Laiškanešys žvyrkeliais kasdien nuvažiuoja po keliasdešimt kilometrų

Gulbinėnuose gyvenantis Povilas Kubiliūnas laiškanešiu dirba nuo 2005-ųjų. Jis pripažįsta, kad pas mus šiandien tai labiau moteriška profesija.

Viskas prasidėjo nuo to, kai Rima Kubiliūnienė dirbo Gulbinėnų pašto viršininke ir vyrui pasiūlė laiškanešes išleisti atostogų. Povilui šis darbas sekėsi. Ir štai jau daugiau nei dešimt metų jis pats dirba laiškanešiu.

Povilas Kubiliūnas kilęs iš Gulbinėnų krašto, iš netolimo Berčiūnų kaimo, kur tėviškėje dar gyvena jo 88 metų motina.

– Mes, vaikai, prisimenam, kaip pėsčiomis paštą atnešdavo irgi, beje, vyras. Per Juozapines tas žmogus vienuose namuose pasivaišino ir grįždamas prigėrė, – apie nelaimingą anuomečio laiškininko likimą išsitarė Povilas Kubiliūnas.

Jo žmona Rima kilusi nuo Molėtų:

– Mano mama taip pat dirbo laiškaneše.

Nors per ilgus dešimtmečius paštininko darbas keitėsi, tačiau esmė išliko ta pati – pristatyti spaudą, laiškus, atnešti pensiją, paimti mokesčius, užsakyti laikraščius, žurnalus, pastaraisiais metais daugiau tenka užsiimti prekyba.

Net per dešimtmetį laiškanešio Povilo Kubiliūno aptarnaujama teritorija labai išsiplėtė. Pradžioje priklausė tik Gulbinėnai ir keli aplinkiniai kaimai. O dabar ir Gulbinėnai, ir pusę Krinčino miestelio, iš viso bene keturiolika kaimų, nors kai kuriuose gyvena vos vienas kitas žmogus. Jeigu kiekvieną apvažiuotų, susidarytų 75 kilometrų atstumas. Visur žvyrkeliai. Vien į Krinčino paštą kasdien tenka nuvažiuoti neasfaltuotu keliu po devynis kilometrus. Todėl paštininkas savo automobilį priverstas dažnai remontuoti.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2016-03-05 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.