Ar rajono gyventojai jaučiasi saugesni?

Jau trečius metus iš eilės rajono policija už savo veiklą atsiskaito ne vien tiesioginiams savo viršininkams, bet ir visuomenei. Todėl į ataskaitinius susirinkimus kviečiami ne tik vietos valdžios, prokuratūros, probacijos tarnybos atstovai, bet ir bendruomenių vadovai, Saugios kaimynystės grupių iniciatoriai bei visi, besidomintys policijos veikla. Ne išimtis buvo ir šį mėnesį vykęs toks renginys. Tiesa, visuomenės atstovų gretos buvo retokos – salėje matėsi tik keli kaimo bendruomenių vadovai. Užtat nestokota valdžios dėmesio – į susirinkimą atvyko Seimo narys Antanas Matulas, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas, Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius.

Komisariato veiklą 2015 metais apžvelgęs kriminalinės policijos skyriaus vadovas Darius Indrišiūnas pripažino, kad ne viską, kas buvo suplanuota pavyko įgyvendinti – iš 52 veiklos plane numatytų priemonių, šešios nepasisekė. Nepavyko surasti vairuotojo, kuris, partrenkęs pėsčiąją, paspruko iš eismo įvykio vietos. Laiku nespėta atlikti vieno ikiteisminio tyrimo. Tačiau tai netrukdo Pasvalio rajono policijos komisariatui būti vienam geriausių visoje Panevėžio apskrityje. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei 2013, 2014 metais, praėjusiais metais mūsų rajone užregistruota mažiau nusikalstamų veikų – 665, net 281 mažiau nei 2014 metais. Pavyko ištirti 79 proc. visų padarytų nusikalstamų veikų. Pagal šį rodiklį mes lenkiame šalies vidurkį. Kriminalinės policijos vadovas priminė, kad rajone visą parą patruliuoja du policijos ekipažai, vykdoma aktyvi prevencinė veikla, teigiamos įtakos turėjo tam tikrų įstatymų pataisos.

Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Žygintas Stuknys savo pranešimą pradėjo nuo statistinių skaičių apie smurtą šeimose. Praėjusiais metais rajono policijos pareigūnai gavo 557 pranešimus apie smurto protrūkius jose.

Gautas 351 prašymas ištirti smurto artimoje aplinkoje atvejus. Anot Prevencijos poskyrio vadovo, ne visi prašymuose išdėstyti faktai pasitvirtino. Tokiais atvejais, be abejo, ikiteisminiai tyrimai nepradedami. Toliau Ž. Stuknys kalbėjo apie tai, kaip sekėsi tramdyti nelegalią prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis – alkoholiniais gėrimais, cigaretėmis, kuru, vardino organizuotus prevencijos renginius, pasidžiaugė vis labiau populiarėjančia saugios kaimynystės idėja.

Praėję metai greičiausiai įeis į istoriją nedideliu tragiškai pasibaigusių eismo nelaimių skaičiumi. 2015 m. rajono keliuose žuvo trys žmonės – du vairuotojai ir vienas keleivis. Deja, tiek pat žuvusiųjų jau užregistruota šiemet, nepraėjus nei dviem mėnesiams. Per pastarąjį dešimtmetį pagal šį liūdną rodiklį išsiskyrė 2007-ieji, kuomet eismo įvykiuose žuvo 12 žmonių. Į avaringiausių kelių kategoriją pernai pateko per rajoną vingiuojanti „Via Baltica“ atkarpa, keliai Šiauliai– Pakruojis–Pasvalys, Pasvalys– Vabalninkas ir Linkuva–Joniškėlis– Pumpėnai. Kitus statistinius duomenis pateikėme sausio mėnesio publikacijoje „Kryžkelė“.

Ataskaitiniame susirinkime savo mintis, pastebėjimus išsakė rajono policijos viršininkas Dalius Prakuraitis, Panevėžio apskrities VPK vadovas E. Lapinskas, parlamentaras A. Matulas ir kiti svečiai.

Po susirinkimo į „Darbo“ žurnalisto Sigito Kanišausko klausimus mielai sutiko atsakyti rajono policijos vadovas D. Prakuraitis.

– Žmonių saugumas yra vienas gyvenimo kokybės rodiklių. Per ataskaitinį susirinkimą klausantis kriminalinės policijos skyriaus viršininko Dariaus Indrišiūno minimų skaičių apie padarytas nusikalstamas veikas, įvairių rodiklių palyginimo, susidarė įspūdis, kad mūsų rajono gyventojai jaučiasi kur kas saugiau, nei, tarkim, prieš dvejus ar trejus metus. Tačiau juk ne vien skaičiai atspindi realią padėtį?

– Manau, kad mūsų rajono gyventojai jaučiasi pakankamai saugiai. Sutinku, kad statistiniai duomenys gal ne visiškai atspindi realią padėtį. Turiu omenyje policijos užsakymu visoje Lietuvoje surengtą gyventojų apklausą. Pasvalio rajone pasiteirauta beveik pusšimčio gyventojų nuomonės. Jei apklausa būtų organizuota tik Pasvalyje, tikriausiai matytume kitus rezultatus. Didžiausios bėdos lieka tos pačios – vagystės ir smurtas artimoje aplinkoje. Pernai apiplėšta 17 negyvenamųjų sodybų. Didžioji dalis tokių nusikaltimų išaiškinta, o juos padarę nepilnamečiai sulaukė atpildo.

Deja, sulaukiame didelio melagingos informacijos srauto. 2015 metais gavome 4700 pranešimų – vidutiniškai 90 per savaitę. Paaiškėjo, kad net 649 kartus arba septynias savaites per metus, policijos pareigūnai veltui gaišo brangų laiką, tikrindami informaciją apie neva įvykusias muštynes, chuliganizmo atvejus bei kitas tariamas nusikalstamas veikas. Pavyko išaiškinti 68 melagingų pranešimų autorius. Pagal atitinkamą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, teismas jiems skiria piniginę baudą nuo 86 iki 173 Eur arba administracinį areštą. Galiu paminėti dar kelis skaičius, kurie turėtų dominti gyventojus: praėjusiais metais nubausti 65 asmenys, trukdę žmonėms naktimis ilsėtis – garsiai leidę muziką, triukšmavę ar kitais būdais trikdę visuomenės rimtį. 249 gyventojai, iš jų 31 nepilnametis, nubausti už tai, kad viešosiose vietose pasirodė būdami neblaivūs ar gėrė alkoholį. Administracinių baudų sulaukė 13 suaugusių asmenų, kurie nepilnamečiams nupirko alkoholinių gėrimų.

Įvairiose rajono seniūnijose jau yra 22 saugios kaimynystės grupės, iš jų dešimt įsikūrė praėjusiais metais. Tai džiuginantis reiškinys. Gerai, kad patiems žmonėms rūpi jų saugumas. Manau, kad tokių grupių steigimas padeda ugdyti bendruomeniškumą ir pilietiškumą. Beje, saugios kaimynystės grupių teritorijose nebuvo užregistruota nei vieno rezonansinio nusikaltimo.

Visą straipsnį skaitykite 2016-02-27 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.