Beveik rimtai apie meilę, dieviškas galias ir kitus stebuklus

III a. imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, galinčią efektyviai ginti Romos imperiją. Buvo išleistas įsakymas laikinai draudžiantis tuoktis, nes buvo manoma, kad šeimos vyras negali būti geras karys. Tuo metu gyvenęs vyskupas Valentinas ne tik klausydavo mylinčių žmonių išpažintis, bet ir slapta juos tuokdavo. Sužinojęs apie tai, Klaudijus II įsakė šventiką suimti ir nubausti mirties bausme. Kalėjime vyskupas įsimylėjo prižiūrėtojo dukrą Juliją. Prieš mirtį jis parašė laišką, kuriame merginai pasakojo apie savo meilę ir pasirašė „Tavo Valentinas“. Laiškas adresatą pasiekė tik po vyskupo mirties. Valentinas buvo nužudytas vasario 14 dieną. Po kurio laiko jis buvo paskelbtas šventuoju.

Nuo tada šventasis Valentinas laikomas įsimylėjusių globėju ir sargu, o Vasario 14 diena švenčiama visame pasaulyje.

Lietuvoje – tai nauja šventė, kuri atkeliavo mūsų šaliai atgavus Nepriklausomybę. Nors švento Valentino diena Vakarų Europoje turi gilias, viduramžius siekiančias tradicijas, Lietuvoje ji vertinama nevienareikšmiškai. Dažnai priekaištaujama, jog ši šventė yra labai sukomercinta ir propaguojanti svetimas vertybes. Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad lietuviams labiau vertėtų švęsti gegužės 13 – meilės deivės Mildos dieną.

Kaip ten bebūtų, rytoj gatvėje tikrai sutiksite ne vieną jauną žmogų, pasidabinusį raudona širdute, nešiną gėlėmis ar mielais, artimui skirtais niekučiais.

Šventasis Valentinas – neabejotinai garsiausias meilės simbolis, kuriam priskiriama daug magiškų galių. Visi tikisi, kad jis padės užkariauti trokštamo asmens širdį ir garantuos ilgą bei laimingą šeimininį gyvenimą.

Kur palaidotas Valentinas niekas nežino, todėl nuvykti ir prisiglausti prie kapo ar šventų relikvijų, tikintis kažkokių malonių, bus problematiška. Jei nepasitikite prieš beveik du tūkstančius metų Romoje gyvenusiu šventuoju, pabandykite Lietuvoje paieškoti mistinių, laime, pinigus ir meilę nešančių vietų. Jos galbūt nėra labai intriguojančios, tačiau galių turi nei kiek nemažiau už pasaulinius „analogus“.

Akmuo, padedantis susirasti žmoną

Vos įvažiavus į Joniškėlį, jus pasitinka keistas parkelis. Ant kalnelio plevėsuoja miesto vėliava – sidabrinis trilapis dobilas mėlyname fone. Šalia – trigalvis slibinas, dar toliau smagiai sukasi vėjo malūnėlis. Pievos viduryje „įsitaisęs“ nemenkas dubuo, šalia kurio – milžiniškas šaukštas. Kaip vietiniai teigia, tai vienintelis Lietuvoje paminklas… šaltibarščiams.

Parkelio centre pūpso maždaug pusantro metro aukščio riedulys. Šis akmuo ypatingas. Daugybę metų jis gulėjo Mūšos upėje ir, jei tikėti pasakojimais, kiekvieną pavasarį atsirasdavo vis kitoje vietoje: tai prie vieno kaimo, tai prie kito… Nesunkiai pastebėsite, kad akmenį puošia dvigubas kryžius. Dabar jau niekas nepasakys, ar tai žmogaus rankų kūrinys, ar gamtos išdaiga, tačiau apie Mūšos upėje gulintį dvigubu kryžiumi papuoštą akmenį užsimena net XVIII a. šaltiniai. Akmuo į Joniškėlį buvo atgabentas beveik prieš dešimtmetį vietos seniūno Stepono Rimkaus iniciatyva. Netrukus vietiniai pastebėjo keistą dalyką…

Visą straipsnį skaitykite 2016-02-13 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *