Seimo rinkimų kampanija žada būti spalvinga

deze

Seimo narį rinksime kartu su pakruojiečiais

Šiųmetis politinis sezonas žada būti karštas ir intriguojantis, nes artėja Seimo rinkimai. Konstitucija numato, kad eiliniai parlamento rinkimai privalo vykti antrą spalio sekmadienį. Rinkimų data oficialiai skelbiama Seimo nutarimu. Primename, kad pagal mūsų šalyje galiojančią mišrią rinkimų sistemą, 71-as Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose ir 70 – vienoje daugiamandatėje apygardoje pagal politinių partijų ir jų koalicijų sąrašus.

Prieš paskelbiant jau žinomas ar tik prognozuojamas partijų dėliones, pirmiausia žvilgtelėkime į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) perbraižytą vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapį, sudarytą dar 1992 m. prieš vykusius kol kas vienintelius neeilinius Seimo rinkimus. Tiesa, prieš kiekvienus rinkimus, jis tik nežymiai būdavo koreguojamas. Šis žingsnis senokai brendo dėl didelių migracijos mastų, taigi ir dėl netolygaus rinkėjų pasiskirstymo. Keliose Vilniaus apygardose rinkėjų skaičius didėjo, o kitose vyko atvirkščias procesas. Tad Seimo nario mandato vertė tapo nelygiavertė. Tai pernai patvirtino ir Konstitucinis Teismas. Gruodžio 16 d. VRK tvirtindama naujų vienmandačių rinkimų apygardų ribas, privalėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus apygardose negali viršyti 10 procentų. Anksčiau įstatymas leido 20 procentų ribą, nors realiai kai kuriose vienmandatėse apygardose ji buvo kur kas didesnė.

Nuo 1992 metų Seimo narį rinkdavome kartu su Panevėžio rajono šiaurinės dalies gyventojais. O šiemet turėsime kitus kaimynus – daugiau kaip pusę Pakruojo rajone gyvenančių rinkėjų. Naujai apygardai priskirtos pietinė ir rytinė Pakruojo rajono dalys kartu su Pakruojo miestu. Tuo tarpu Linkuvos ir Žeimelio miesteliai atiteko naujai Žiemgalos vienmandatei rinkimų apygardai. Pasvalio-Pakruojo rinkimų apygardoje (Nr. 47), išankstiniais duomenimis, yra per 36 900 rinkėjų, iš jų mūsų rajone – per 23 900 ir Pakruojo rajono dalyje – per 12 900. Apygarda suskirstyta į 58 rinkimų apylinkes, iš jų 35 yra mūsų rajone, o 23 – Pakruojo rajone. VRK duomenimis, didžiausios yra Pakruojo miesto Naujamiesčio ir Pasvalio miesto Kalno rinkimų apylinkės, kuriose gyvena atitinkamai per 2700 ir per 2400 rinkimų teisę turinčių piliečių, o mažiausios – Pakruojo rajono Gedučių ir Degesių rinkimų apylinkės, kuriose yra tik 160 ir 164 rinkėjai.

Antanas Matulas prieš Nijolę Matulienę?

Pastarųjų dienų žiniasklaidos „saldainiukas“ artėjančių rinkimų tema – galima dabartinio parlamentaro Antano Matulo ir buvusios jo žmonos, rajono Savivaldybės tarybos narės, gydytojos Nijolės Matulienės kova Pasvalio-Pakruojo rinkimų apygardoje. Tiesa, jų statusas kol kas nevienodas. Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų partijos rajono skyriaus pirmininkas Rolandas Rastauskas minėjo, kad A. Matulas jau patvirtintas partijos kandidatu minėtoje apygardoje. Tuo tarpu, pasak Liberalų sąjūdžio sekretoriato darbuotojo Martyno Čerkausko, N. Matulienės kandidatūrą pasiūlė Pasvalio ir Pakruojo skyriai, o galutinis sprendimas bus priimtas vasario pabaigoje vyksiančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje.

Visą straipsnį skaitykite 2016-01-23 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

2 Comments

  1. K o r e s p o n d e n t o Sigito Kanišausko „spalvose“ yra viena itin ryški: „TS – LKD partijos rajono skyriaus vadovas R. Rastauskas p a s i d ž i a u g ė , kad A. Matulo kandidatūrą e n t u z i a s t i n g a i parėmė Pakruojo skyrius, tad tikimasi sėkmės ir per šiuos rinkimus“ (išretinta mano – A V).
    Pamįslinau: a) jei jau rinkimų politagitacijos pradžia tokia „spalvinga“, tai ar neišsisems „Darbo“ „korespondentai“ iki „antro spalio sekmadienio“?; b) „žemėj Lietuvos“ ne vieni konservatoriai „žaliuoja“ – yra ir kitų partijų bei judėjimų: vietinės valdžios rinkimai, tarkim, Kaune ar Panevėžy tą tikrai „spalvingai“ pademonstravo; c) o viščiukus, pons Kanišauskai, skaičiuosim rudenį – tokia yra tautos išmintis!

  2. OKUPACINIAI VALDŽIAŽMOGIAI. Išgamų paleckių, kremlinių teroristų poželų, lietuvių tautos genocido organizatorių ir vykdytojų „stribų” vaikai, vaikaičiai neatsako už tėvų siaubingus nusikaltimus, tačiau turėtų ir galėtų suvokti, kad dėl galimo interesų konflikto ir tautiečių demoralizavimo jų politinė veikla netoleruotina – tautos demoralizacija yra sunkus nusikaltimas. Kai žinomų nusikaltėlių giminaičiai vienijasi partiniu principu – pavojinga. Ardomosios Rusijos specialios tarnybos, veikiančios Lietuvoje, žinomų kolaborantų giminaičių pavardes naudoja savo propagandinėse diversijose. Paleckių, poželų, stribų vaikams ir vaikaičiams okupacijos, lietuvių tautos genocido laikotarpiu, Kremlius sudarė išskirtines sąlygas gauti išsilavinimą, įtakingus postus, privilegijas, buvo kryptingai kuriamas valdžiažmogių klanas. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės metu, okupantų subrandintas valdžiažmogių klanas BE LIUSTRACIJOS pradėjo valdyti Lietuvą partinės demokratijos sistemos ribose. Europoje nėra pavyzdžių, kad visuomenė toleruotų, nutylėtų minėtų asmenų dalyvavimą valstybės valdyme. Totali emigracija, apie kurią įspėjo Kremliaus nužudytas Vilties Prezidentas Stasys Lozoraitis, prasidėjusi po okupacijos pirmojo sekretoriaus A.M.Brazausko „tapsmo” Lietuvos prezidentu, įrodo, kad tautos demoralizacija yra sunkus nusikaltimas.
    LR Konstitucinis teismas atskirame nutarime konstatavo, kad Lietuvos teismas gali savarankiškai įvardinti tautos genocido faktą, reikia politinės valios. Tai kas tą valią slopina? Kas sabotuoja okupacijos žalos atlyginimo procesą? Čia svarbus faktas, kad buvę okupacijos valdžiažmogiai, kolaborantai in corpore tapo „socdemais“. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.