Gimnazistė, kuri nemoka atsukti kitiems nugaros

5
Iveta Janušauskaitė tiki, kad grožį galima atrasti net mažiausiuose ir kartais niekuo į akis nekrintančiuose dalykuose.

„Ši mergina yra puikus pavyzdys – visur viską spėjanti ir visiems dalinanti gerą nuotaiką… Visada padeda ir niekada nesako „ne“… Nepaprastai nuoširdus ir draugiškas žmogus, kuris niekada nenuvils…. Ji tempia visą mūsų klasę į priekį…“

Tai tik maža dalis epitetų, skirtų Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos 3a klasės mokinei Ivetai Janušauskaitei. Paskelbus 2015 metų „deimančiukų“ paiešką, redakcija gavo šūsnį laiškų, rekomenduojančių šią septyniolikmetę paskelbti geriausia praeitų metų rajono moksleive.

Draugai vadina antžmogiu

Nors turi nemažą palaikančiųjų būrį, pati Iveta save vertina gerokai kukliau.

– Nesijaučiu išskirtine… Esu tokia pat, kaip visi… – sako sumišimo neslepianti gimnazistė.

Kalbanti švelniu, šiek tiek iš jaudulio drebančiu balsu, vis nudelbianti į žemę akis, Iveta iš pirmo žvilgsnio sudaro paprastos, nuoširdžios, niekuo iš bendraamžių neišsiskiriančios paauglės įvaizdį. Tačiau už ramaus „fasado“ randame veiklią, žingeidžią ir meniškos prigimties asmenybę. Gimnazijos laikraščio redaktorė, korespondentė bei maketuotoja, rankininkė, muzikantė, klasės seniūnė, įvairių olimpiadų dalyvė, renginių organizatorė ir vedėja, trumpametražių filmų kūrėja, fotografė…

Stebitės? Ne jūs vieni. Veiklų tiek, kad draugai Ivetą juokais vadina antžmogiu. O juk šalia viso to dar reikia ir mokytis…

– Manęs visi klausia to paties – kaip aš visur suspėju? Tiesiog esu įpratusi visus darbus planuoti, susidėlioti „į lentynėles“ ir nieko nepalikti paskutinei akimirkai, – teigia darbšti gimnazistė.

Veiklos – per akis

Iveta gyvena Ličiūnuose. Turi du vyresnius brolius. Iki devintos klasės mokėsi Pasvalio Svalios pagrindinėje mokykloje, dabar jau trečius metus vilki pilką Petro Vileišio gimnazijos švarką.

Ar sunku būti jaunu žmogumi?

– Viena vertus – nelengva. Reikia mokėti pritapti, prisitaikyti, išgyventi. Aplinkui yra daug patyčių, pavydo, nesupratimo, todėl labai svarbu būti stipriam. Iš kitos pusės – esi jaunas, laisvas, pečių nespaudžia įvairiausios problemos ir įsipareigojimai. Reikia tuo mėgautis.

Gyvenimas provincijoje mūsų herojei nėra nei nuobodus, nei monotoniškas. Būdama devynerių, pradėjo lankyti „Yamaha“ muzikos mokyklą. Nuo tada ji scenoje – groja sintezatoriumi ir dainuoja. Nors šie mokslai jau baigti, tačiau atsisakyti muzikavimo mergina neketina. Dabar ji dainuoja gimnazijos ansamblyje (mūsų pokalbio metu Iveta ruošėsi „Dainų dainelės“ atrankai), o kai yra laisvo laiko – tobulina grojimo įgūdžius. Iveta klausosi įvairiausios muzikos – nuo roko iki klasikos. Nors su šia meno rūšimi savo ateities nesieja, tačiau tikisi, jog ir po daugybės metų tai bus vienas mėgstamiausių jos hobiu.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2016-01-23 „Darbe“.

Jei šalia jūsų gyvena iki šiol neatrastas „deimačiukas“ – praneškite mums. Užpildykite internetinę anketą, kuri yra http://darbs.lt/deimantai/ arba parašykite mums laišką adresu: Vilniaus g. 4, Pasvalys, LT-39149

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

2 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *