Fotografija sugeba lengvai patraukti žmones. Dažnas pasiima į rankas fotoaparatą ir ieško būdų nuotraukose atvaizduoti tai, kaip jis mato pasaulį. Tačiau tik vienetai žengia dar žingsneliu toliau ir fotografiją paverčia profesionalia kūryba. Šį kartą kalbamės su jauna fotografe Agne Kertenyte, kuri savo menišką prigimtį sėkmingai išreiškia būtent nuotraukose. Kaip ši aistra kilo, kas būtina geram fotografui, kur ieškoti įkvėpimo šaltinių – visa tai trumpame pokalbyje.
Kaip tavo gyvenime atsirado fotografija?
Negaliu prisiminti tikslios datos ar įvykio, kurį galėčiau laikyti atskaitos tašku. Atrodo, jog fotografiją mylėjau visuomet. Kartais jai skirdavau daugiau laiko, o kartais primiršdavau šią savo aistrą puoselėti – tuomet jausdavau, jog man kažko labai trūksta. Tad per paskutinius kelerius metus fotoaparatas tapo mano geriausiu draugu.
Kuo, tavo nuomone, išskirtinė ši meno rūšis?
Galiu atsakyti tik labai subjektyviai, nes kiekvienam mieliausia tai, ką jis pats kuria. Retai galvoju apie fotografiją iš teorinės pusės, ją vertinu per jausmų prizmę. Fotografija man suteikia labai daug džiaugsmo, todėl man yra išskirtinė. Tačiau ji visiškai neprivalo tokia būti kitiems. Galima teigti, jog tai – akimirkos menas, tačiau tomis akimirkomis galima labai smarkiai manipuliuoti. Kalbu apie manipuliaciją ne kaip apie melą ar apgavystę, o apie galimybę viską perteikti taip, kaip matai tik tu, individualiai.
Kokia veikla, susijusia su fotografija, šiuo metu užsiimi?
Ar tai tavo darbas, ar tik hobis? Šiuo metu esu atradimų kelyje ir labai džiaugiuosi, jog fotografija palengva virsta mano darbu. Gera matyti, jog susidomėjimas mano veikla auga ir atsiranda vis daugiau norinčių mano paslaugų. Tačiau nesikoncentruoju tik į uždarbį. Kai dariau pirmąją fotosesiją už pinigus, vos nepamiršau, jog klientas turi susimokėti. Visgi manau, jog kūrėjui labai svarbu save įvertinti, nes yra nemažai žmonių, kurie nori pasinaudoti kitų talentu, laiku bei idėjomis dykai.
Rasa MURAUSKAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-11-28 „Darbe“.
