Mokykla, į kurią norisi sugrįžti

02
Darnus mokytojų ir mokinių balsų sąskambis.

Improvizuota „Laiko mašinos“ istorijos pamoka, nuotaikinga koncertine programa, svečių sveikinimo kalbomis bei linkėjimais, lapkričio 13 d. Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos bendruomenė ir gausus svečių būrys atšventė šios ugdymo įstaigos 75-mečio sukaktį. Šventinio renginio scenarijų kūrė grupė mokytojų, o visas pasiūlytas detales į darnią grandį sudėliojo lietuvių kalbos mokytos Vida Virbickienė ir Žydrinė Abromavičiūtė.

Pučiamųjų orkestrų kūrimosi vajus neaplenkė ir Svalios pagrindinės mokyklos. Į aktų salę skubančius šventės dalyvius smagiomis melodijomis sveikino besikuriantis mokinių pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja neformaliojo ugdymo skyriaus vadovas Andrius Gudas.

Nei vienas jubiliejaus paminėjimas neapsieina be žvilgsnio į istoriją. Svalios mokyklos „Laiko mašina“ startavo nuo 1935 metų vasario 5-osios. Tą dieną svarstyti dviejų Pasvalio pradžios mokyklų – Maironio ir Vasario 16-osios sujungimo ir naujo pastato statybos klausimai. Po dvejų metų – 1937-aisiais Pasvalio valsčiaus taryba nusprendė, kad tinkamiausia vieta naujam mokyklos pastatui – žemės sklypas miesto turgavietei skirtoje teritorijoje. „Laiko mašinos“ vairuotojai – mokiniai nepaminėjo, kad naujas modernus mokyklos pastatas nedideliame provincijos mieste vargu ar būtų atsiradęs be tuomečio Švietimo ministro, iš Stačiūnų kaimo kilusio mūsų kraštiečio, agronomo Juozo Tonkūno pastangų. Naujas dviejų aukštų statinys Pasvalį papuošė 1940 metais. Pirmuoju mokyklos vedėju paskirtas Bronius Čiuplinskas.

Visai turiningai 75-ių metų mokyklos istorijai reikėtų atskiros publikacijos, tad stabtelėsime tik ties keliomis „Laiko mašinos“ stotelėmis. 1949 m. įveistas mokyklos sodas, po dešimties metų, 1959-aisiais įrengtas stadionas. Po metų, 1960-aisiais, įkurta Sporto mokykla. 2000-aisiais mokyklą baigė pirmoji dešimtokų laida, tais pačiais metais pasirodė pirmasis laikraščio „Pasvaliukas“ numeris, o nuo 2001 metų rugsėjo 1-osios mokinius ir mokytojus pasitiko nauja mokyklos iškaba – Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla. 2004 m. prie mokyklos buvo prijungti trys skyriai: Talačkonių, Tetirvinų, ir Žadeikių Bernardo Brazdžionio pradinės mokyklos. Šiuo metu veikia tik Tetirvinų skyrius. Po 2006– 2007 metais atliktos renovacijos, neatpažįstamai pasikeitė mokyklos palėpė – trečiajame aukšte įrengti modernūs mokymo kabinetai, atsirado vietos nedidelei salei ir muziejui. Laiko tėkmėje keitėsi mokyklos pavadinimai: septynmetė, aštuonmetė, nepilna vidurinė, devynmetė, o nuo 1993 metų – pagrindinė mokykla.

Mokyklos veidą kuria jos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, aptarnaujantis personalas. Viena svarbiausių figūrų joje – mokyklos vadovas. P. Jackūnas, Anelė Bartkienė, Vladas Stokas, Aleksandra Tribulskienė – „Laiko mašinos“ vairuotojai vardino mokyklos direktorių pavardes. Ilgiausiai – 21 metus, nuo 1955 iki 1976-ųjų, mokyklos vadovu dirbo P. Jackūnas. Šį rekordą vejasi A. Tribulskienė, 1995 m. mokyklos vairą perėmusi iš V. Stoko.

Gautos net septynios Žaliosios vėliavos už aktyvią veiklą gamtosauginių mokyklų tinkle, didelė galimybė rinktis meninio ugdymo, sporto būrelius, veikli Maironiečių organizacija, mokyklos vadovų, mokytojų dėmesys ugdymo kokybei, sukurta efektyvi pagalbos mokiniui sistema – tai tik keli Svalios pagrindinės mokyklos kantriu darbu sukurto įvaizdžio štrichai. „Pirmą klasę pradėjau lankyti 1959 metais, aštuonmečio mokslo baigimo pažymėjimą gavau 1967-aisiais. Po septynerių metų, baigusi vidurinę mokyklą ir pedagogines studijas, sugrįžau. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad mokykla gyvena visavertį gyvenimą“, – po reginio kalbėjo mokyklos direktorė Aleksandra Tribulskienė.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-11-21 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

5 Comments

  1. Prasti ir slogus atsominimai is sovietmecio apie sia mokykla. Gaila , kad toks sabarkstynas gyvuoja jau 75 metus. Kai dirbdavo tokie mokytojai , kaip Palioniene . Vaiku neismokydavo , tik atsededavo savo valandas darbe. Net geda, kad prancuzu kalbos musu neismoke…

  2. aplinka tikrai mokyklos nūri…ta prasme- sienos kaip iš TSRS, klasės mažos, pridusę visada…normalu- juk vaikų daug…. silpnų mokytojų taip pat nemažai…. man ji nejauki..bet vaikai to nemato 🙂

  3. Yra ir kitokia nuomonė, nei ta, kurią išsakė „blogis“ ir „taip“: „Kaip būtų gerai, kad šioje mokykloje mokytųsi Seimo nario*** ir mano anūkai“ – kalbėjo Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas“ /citata iš viso straipsnio 2015-11-21 „Darbe“/.
    O kodėl gi ne?! Reali svajonė, sumąstyta mero: pasimokys Pasvaly, paskui, žiūrėk, kai kurių a n ū k ų keliai tiesiai į Briuselį veda… Vienas toks ANŪKAS iš ES parlamento net kažkokiai Lietuvoje prirašytai partijai vadovauja. Ir nieko!! Kaip koks Leninas iš Razlivo – nuotoliniu būdu…
    *** – turima galvoje Seimo narys Antanas Matulas. Jis – dar ir šešėlinis sveikatos apsaugos ministras, tačiau ką tai realiai galėtų reikšti, nežinau. Gal kokia utopinė svajonė?..

  4. Seimo narys gyvenime – nepasiekimas. Mokykloje paruosti zmones reikia. Kad jie butu geresni, mandagesni , tolerantiskesni. Vaikams reikia atsiduoti ir juos myleti. Mokytojai ateina i darba be jokios meiles savo darbui. Tik atbuti valandas darbe. Nebus tokioje mokykloje geru rezultatu, jeigu direktore nori rekordiskai vadovauti . Kur sviezios idejos kur rotacija. Musu vaikams ten kazko ismokti bus sunku.

  5. jei seimo nario anūkai čia mokytųsi- aplinka (tiksliau mokyklos vidus- iš fasado lauko tai ji superinė mokykla…) manau pasikeistų greit…. ir mokymo lygis pakiltų…. ir aplamai išgražėtų, subujotų mokykla….
    atrodo kiek nedaug iki pilnos laimės reik…. Liūdna.

Komentuoti: Utopistas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.