Padangų keitimo laikotarpis priverčia sukrusti ne tik automobilių savininkus ir autoservisų darbuotojus, tačiau ir aplinkosaugininkus. Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. panaudotų padangų, kurios, tinkamai nesutvarkytos, atgula pamiškėse ar pakelėse nelegaliai dygstančiuose sąvartynuose.
Aplinkosaugininkai ir miškininkai teigia pastaraisiais metais pastebintys, jog neleistinais būdais padangų atsikratoma vis rečiau. Savavališkas šių, natūraliomis sąlygomis beveik neyrančių atliekų mėtymas gamtoje tikriausiai dar ilgai liks opia problema. Ypač arčiau didžiųjų miestų esančiose teritorijose. Ten aptinkama daugiausia nelegalių sąvartynų.
Tuo tarpu kaimiškuose rajonuose situacija pamažu gerėja. Anot Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto ekologijai Algimučio Balčiūnaičio, naujas padangas savo automobiliams įsigijantys vairuotojai žino, kad pardavėjas privalo priimti iš jų senas. Be to, naudotas padangas žmonės nemokamai gali palikti ir didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Tiesa, pastaruoju atveju priimamų padangų skaičius ribojamas iki 5 per metus. Bet šio limito visiškai pakanka“, – aiškino A. Balčiūnaitis.
Nors sąlygos priduoti senas padangas gan neblogos, jų krūvos dar dažnai aptinkamos prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių. Spėjama, jog šias „dovanėles“ atliekų tvarkytojams dažniausiai po nakties palieka vairuotojai, pasikeitę savo automobilių padangas patys. Anot Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Gintauto Ulio, taip elgiantis apsunkinamas tolesnis atliekų tvarkymo procesas. Tačiau būtų dar blogiau, jei padangos mėtytųsi atokiuose miškuose ar krūmuose. Juk šioms atliekoms suirti reikia nei daug, nei mažai – apie 140 metų.
Visą straipsnį skaitykite 2015-11-10„Darbe“.
