Paprastai viename renginyje minimas vienas jubiliejus, kartais – du, tačiau dar neteko girdėti, kad būtų kalbama apie tris sukaktis. Tokia išskirtinė šventinė popietė „O metai skuba“ praėjusį penktadienį surengta Norgėlų bendruomenės salėje. Renginys skirtas šiemet garbų 90-ies metų jubiliejų švenčiančiai kraštietei, iš Žvirgždžiūnų vienkiemio kilusiai poetei Anastazijai KanoverskyteiSučylienei, kuri pristatė naują knygą „Pilnas ilgesio gyvenimas“ ir kaimo bibliotekos 65-mečiui bei kultūros namų 60-mečiui.
Pristatė naują jubiliatės knygą
„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad kasmet mus aplanko kraštietė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė ir jos dukra Jūratė Sučylaitė. Norgėlų biblioteka ir kultūros skyrius 2002 metais pakvietė norgėliečius į pirmą susitikimą su garbia kraštiete. Po trejų metų, 2005-aisiais, mūsų Nastutė Norgėlų bibliotekai padovanojo net 1230 egzempliorių knygų, rašomąjį stalą, knygų lentynas. Šiandien atvykusių viešnių rankose – nauja knyga „Pilnas ilgesio gyvenimas“. Ypač džiugu, kad knyga dienos šviesą išvydo ypatingu metu – šiemet sausio 5 d. poetei sukako 90 metų“, – kalbėjo šventinio renginio vedėja, Norgėlų kultūros namų vadovė Rima Navadonskienė. Iš Klaipėdos atvykusi garbaus amžiaus poetė stebino savo energija. „Nuo jūsų gerų žodžių ir dėmesio man net galva pradėjo svaigti, tad geriau atsisėsiu“, – šmaikštavo laiko tėkmei nepasiduodanti A. Kanoverskytė-Sučylienė. Prisiminimų, eilėraščių knygą „Pilnas ilgesio gyvenimas“ Jūratė Sučylaitė įvardino kaip mamos kūrybos rinktinę. Pirmoje jos dalyje skaitytojas ras prieš kelis dešimtmečius pasirodžiusius poetės prisiminimus „Tekėdama sustingo saulė“. Pasak J. Sučylaitės, poetas Bernardas Brazdžonis pastarojoje mamos knygoje įžvelgė tam tikrų panašumų su Balio Sruogos garsiuoju autobiografiniu romanu „Dievų miškas“.
Kitoje naujos knygos „Pilnas ilgesio gyvenimas“ dalyje spausdinama dalis poetės eilių. Poetės dukra pasidžiaugė, kad leidžiant naują knygą talkino mūsų kraštietis, poetas Mykolas Karčiauskas.
Ištraukas iš naujo leidinio skaitė autorė ir jos dukra. Labiausiai jaudinantys ir sukrečiantys prisiminimai, kuriuose autorė detaliai perteikia savo būseną, kuomet 1946 m kalėjimo kameroje ji laukė mirties nuosprendžio įvykdymo. Stebina dvasios stiprybė ir pasiryžimas oriai priimti likimą. Jis politinei kalinei nusišypsojo, kadangi aukščiausia bausmė buvo pakeista 20 metų katorga.
Gydytoja psichiatrė J. Sučylaitė pasekė savo mamos pėdomis – taip pat kuria eiles, rašo miniatiūras. Praėjusį penktadienį ji perskaitė miniatiūrą, skirtą seneliui, mamos tėčiui Adolfui Kanoverskiui. Joje vartojama „užkaltų langinių“ metafora. „Matyt, mamai ir man duotas kodas visam gyvenimui – pro užkaltas langines visada ieškoti vilties, ištvermės, nepalūžti pačiomis sunkiausiomis akimirkomis“, – mąstė J. Sučylaitė.
Su gražiu jubiliejumi poetę sveikino ne tik norgėliečiai, bet ir svečiai – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius, Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.
Persipinusi bibliotekos ir kultūros namų istorija
Renginio vedėja Rima Navadonskienė minėjo, kad išsamiau istorine-kultūrine Norgėlų ir aplinkinių kaimų praeitimi domėjosi, kuomet rinko medžiagą knygai „Joniškėlis“. Prieš aštuonerius metus išleistoje, savo apimtimi nustebinusioje 944 psl. knygoje yra kultūros namų vadovės publikacija „Kultūrinė veikla Norgėluose po II pasaulinio karo (1945–2005)“. Svarbiausi prabėgusio laiko akcentai dar kartą priminti per šventinę popietę.
„Nuo seno mūsų krašto žmonės garsėjo ne tik darbštumu, bet ir šauniomis, linksmomis vakaronėmis. Prieš okupaciją jaunimą jungė „pavasarininkų“ kuopa, kuri ir organizuodavo įvarius kultūrinius renginius“, – kalbėjo R. Navadonskienė. Natūralūs kaimo bendruomeniškumo daigai skleidė šaknis per kūlimo pabaigtuves, gegužines pamaldas – „mojavas“. Prieš 65-erius metus, 1950-aisiais, biblioteka atvėrė duris šalia Norgėlų įsikūrusiame Vildūnų kaime. Jos pirmasis vedėjas Petras Ignatavičius atveždavęs knygų ir į Norgėlų skaityklą. Beje, tais pačiais metais Norgėluose Šembelių name pirmą kartą kaimo gyventojai išvydo kino filmą. Ši sodyba tapo vietos kultūrinio gyvenimo širdimi. 1955 m. rugsėjį sodyboje įkurtas klubasskaitykla. Jos vedėja tapo Danutė Malkevičiūtė-Urbšienė, palikusi gilų pėdsaką kaimo kultūrinio gyvenimo istorijoje. Naujoji vedėja iš pradžių kultūrinę vagą vertė kartu Vildūnų bibliotekininke Apolonija Stakelyte, vėliau su Birute Kiršanskiene, poetės Anastazijos KanoverskytėsSučylienės seserimi.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2015-10-27„Darbe“.
