Iš tolimos istorijos, iš talentingų protėvių paveldėjom būdingas dainas ir muzikos instrumentus. Paveldėjom didelės kultūros kristalus, nerašytom tradicijos iš kartos į kartą, iš širdies į širdį perduotus, šimtmečių šlifuotus, meniniu stilium ir atlikimo būdu nepalyginamus.
Gyvename seniausios kultūros krašte. Mūsų kalba, papročiai, muzika išlaikė pačius archaiškiausius bruožus, kurių dėka šiandien galime suvokti savo tautos esmę, jos nepaprastą originalumą. Tiesiog sunku suvokti, kaip tauta, būdama Rytų ir Vakarų kryžkelėje, sugebėjo atsispirti svetimoms kultūroms ir išsaugoti tūkstantmetes tradicijas, tokį gausų ir įvairų liaudies muzikos instrumentų arsenalą.
Skudučiai, trimitai, kanklės, birbynės, lamzdeliai, skrabalai…. Atrodytų, paprasčiausi muzikos įrankiai. Užtat kokia savita muzika! Jos originalumas verčia mus kitaip galvoti apie garsų meną, apie tą sunkiai suvokiamą senąją sutartiniškąją giesmę, atėjusią tarsi iš kitų civilizacijų ir sudužusią mažomis miniatiūromis. Matyt, sutartinės ir yra „anų civilizacijų“ muzikinės kultūros kristalai. Todėl šiandien norisi pramušti tą storą ilgų amžių lukštą ir stengtis suvokti protėvių muzikinę mąstyseną. Kartu vis labiau skverbiasi mintis, jog vargu ar mes būtume teisūs, vadovaudamiesi vien atneštiniais Vakarų Europos muzikos kanonais, kai turime šitiek nepaprasta, sava. Mes turėtume stengtis, kad šiandieninėje kultūroje deramą vietą užimtų tradicinė praėjusių epochų muzika, turtinga bei įvairiapusė ir dainuojamojo, ir instrumentinio meno klodų. Tuo stilium šiandien kuriamos kompozicijos ir jų interpretacijos būtų bene vienintelė išeitis ir atspirtis vis labiau plintančioje pigioje Europos popsinėje kultūroje.
Ir jauti, jog nuo žilvičio dūdelės trelių, nuo penkiastygių kanklių, nuo skudučių, ragų ir daudyčių sutartinių prasideda lietuviškos muzikos dvasia. Dvasia, kuri turėjo ir turi didžiulę įtaką šiandienos profesionaliosios nacionalinės muzikos stiliui. Tačiau šios kūrybos barai dar per kuklūs. Atrodo, jog mums, mūsų vaikams ir vaikaičiams teks nuolat ieškoti rakto į tuos senuosius klodus, stengtis juos atskleisti, parodyti pasauliui būtent tokios muzikos, tokios tautos originalumą. Tai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis didelių pastangų, nuovokos ir atsidavimo. Tačiau tai mums – privalu. Antrą vertus, mus juk supa kita kultūra, kiti šiuolaikiniai muzikos instrumentai ir jų muzika. Ji kupina klasikinės funkcinės harmonijos dėsnių, su kuriais negalime nesiskaityti. Mes atsidūrėme Vakarų Europos muzikinio švietimo įtakoje, lėmusioje ir muzikinį mąstymą. Šios muzikos įtakoje buvo tobulinami senieji liaudies instrumentai, siekiama šiuolaikiškų solinių bei ansamblinių galimybių. Čia vėl turėtume laikytis savojo stiliaus, savųjų dermių, savųjų atlikimo būdų, tembrų ir kitų būdingų komponentų, kad išlaikytume europinės ir savosios tradicinės muzikos pusiausvyrą. Todėl liaudies instrumentinės muzikos puoselėtojams iškyla du užkeikti klaustukai: Ką? ir Kaip?
Prof. Algirdas VYŽINTAS Menotyros mokslų daktaras
Visą straipsnį skaitykite 2015-10-22„Darbe“.
IV skudutininkų ansamblių festivalio „Dudutis“ renginiai
Spalio 23 d. 19 val. festivalio atidarymo koncertas Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Vytauto Didžiojo a. 5. Dalyvauja: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Žemaitukas“, vadovė Milda Damalienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ skudutininkai, vadovė Nijolė Kaulinienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos skudutininkų ansamblis, vadovė Jūratė Surblienė, Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblio „Rags“ skudutininkai, vadovė Daiva Adamkevičienė, Pasvalio mišrus choras „Canticum novum“, vargonuoja Rimvydas Mitkus, birbyne groja Algirdas Jedemskij.
Spalio 24 d. 16 val. didysis festivalio koncertas Pasvalio kultūros centre, Vytauto Didžiojo a. 3 Dalyvauja: skudutininkai iš Alytaus, Marijampolės, Klaipėdos, Tauragės, Utenos, Kalvarijos, Kauno, Šiaulių, Pasvalio, Gargždų, Biržų. Koncerto svečiai: Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ choras ir liaudies instrumentų orkestras, Pasvalio mišrus choras „Canticum novum“, Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblio „Rags“. Festivalio rengėjai: Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasvalio kultūros centras Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba
