59 dienų kelionė į save

9
Joniškėlietis Karolis Kergė šią vasarą leidosi į viso gyvenimo kelionę.

Idėja susikrauti kuprinę ir iškeliauti pamatyti pasaulio, galvoje sukosi keletą metų. Bet dėl įvairių priežasčių kelionę vis tekdavo atidėti. Tačiau jei kažko labai nori, tik tuomet tai įmanoma įgyvendinti. Bet apie viską nuo pradžių. Esu Karolis Kergė, gimęs ir augęs Joniškėlyje. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, Vilniaus universitete baigęs fizikos magistrantūros studijas dirbu fizikos mokytoju bei projektų vadovu. Šią vasarą nusprendžiau kuriam laikui palikti visas savo pareigas ir išbandyti save.

Kelionės maršrutas – 1500 kilometrų pėstute

Visada sakydavau, kad kelionėse svarbiausia yra ne tikslas kur nors nuvažiuoti, pamatyti kažką konkretaus, bet procesas – keliavimas. Priežastys, kodėl norėjau iškeliauti, yra kelios. Tai ir savęs ieškojimas, ir noras pamatyti pasaulį, pažinti kaip gyvena žmonės, pabendrauti su vietiniais, išbandyti ekstremalias gyvenimo sąlygas. Tolimiausia vieta, kur norėjau nuvykti, buvo viso pasaulio piligrimų traukos centras Santjago de Kompostela.

Pasiruošimas žygiui truko maždaug metus. Likus pusmečiui, nusipirkau autobuso bilietą „Vilnius – Vroclavas“, kainavusį tik 3 eurus.

Per tuos metus suplanavau tranzavimo maršrutą. Radau GR10 pėsčiųjų taką, vedantį nuo Prancūzijos pietų per Pirėnų kalnus, nuo Viduržemio jūros, iki Atlanto vandenyno. Prie jo prijungiau piligrimų pramintą „Camino de Norte“ maršrutą. Taip iš viso gavau apie 1500 km trasą iki Santjago de Kompostelos.

Planuodamas maršrutą buvau didelis optimistas, tikėjęs, kad visą atstumą įveiksiu pėsčiomis. Grįžimą namo palikau Dievo rankose. Mąsčiau, kad priklausomai nuo situacijos rasiu tinkamiausią kelią iš Ispanijos autostopu grįžti į Lietuvą.

Ruošiantis kelionei teko pasirūpinti reikiama įranga. Batai ir kuprinė – daiktai, kuriems taupyti pinigų tikrai nereikia. Už dvi poras kojinių sumokėjau 25 eurus, bet jų pakako nueiti 800 kilometrų per kalnus. Nusipirkau 45 litrų talpos kuprinę, į kurią tilpo lengvas vasarinis miegmaišis ir vienvietė, 1,2 kg sverianti palapinė. Pasiėmiau ir kelioninę viryklę, kuri jau buvo išbandyta mažesnėse kelionėse. Išvykdamas pasiėmiau 300 eurų grynųjų.

Nuotykiai prasideda

Iš Lietuvos išvažiavome birželio 17 dieną. Pirmąsias penkias dienas keliavome trise. Tą laiką pavadinčiau tiesiog atostogomis. Aplankėme Vroclavą, Prahą, Česke Bujedovice, dar keletą nedidelių gražių miestelių Čekijos pietuose. Dvi nakvynės vietas radome Couchsurfing’e (tarptautinis tinklas, jungiantis keliautojus ir suteikiantis jiems nemokamą (dažniausiai) nakvynę), kitus kartus miegojome palapinėse.

Su orais nepasisekė – buvo šalta, dažnai lijo. Bet geros nuotaikos nepraradom. Dažniausiai tranzuodavome trise, tad sekėsi gana neblogai. Nors ir tekdavo valandą kitą palaukti, laikas neprailgdavo, nes turėjome dvi gitaras ir dvi lūpines armonikėles. Penktą dieną pasiekėme Zalcburgą, čia išsiskyrėme. Draugai patraukė į Liublijaną, o aš į kitą pusę – Insbruką.

Likus vienam toli nuo Lietuvos ir suvokus, koks didelis išbandymas laukia prieš akis, apėmė nežinomybės jausmas. Bet juk aš to ir siekiau.

Norėdamas prisitaikyti prie aplinkybių, dviem dienoms apsistojau vienoje šeimoje, kurios nepažinojau, bet iš savo sesers buvau gavęs kontaktus. Tai buvo puiki proga susipažinti su Zalcburgo apylinkėmis. Kalnuose aplankiau beveik 2 km aukštyje esančią bažnyčią. Čia sutiktas vienuolis pasiūlė atvažiuoti kada tik panorėsiu – priims visada. Jutau, kad atostogos baigiasi ir prasideda mano piligrimystė.

Tranzuodamas iki GR10 tako pradžios dar dvi dienas praleidau Šveicarijoje. Nors miegoti teko labai keistose vietose, prisiminimai liko nuostabūs. Šiltas ir saulėtas oras buvo tikra atgaiva kūnui ir sielai po pirmos savaitės praleistos lietuje. 2,5 km aukščio kalnai, bėgiojimas po sniegą ir lėkimas serpantinu sutranzuotu „Porsche“…

Iš Šveicarijos patraukiau į Prancūziją. Monblano papėdė. Naktinis žygis iš Grenoblio į Montepelje. Tada Barselonos pusėn. Šalia Prancūzijos ir Ispanijos sienos prasideda GR10 trasa.

Visą straipsnį skaitykite 2015-10-13 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. Tai, be abejo, geriausias ir stipriausiai „sukaltas“ pasakojimas, atspausdintas 2015 – aisiais PRL „Darbe“ ! (ir dar du !!). Be jokių „o lia lia“ ar „oi oi“… Perskaičiau susižavėjęs ir su doze „balto pavydo“! Smagu, kad yra tokių žemiečių.
    Dingojas, p. Karoli, kad kada nors mudviejų koordinatės susikryžiuos kokiame xy taške, tarkim, Pionierių gatvėje Joniškėlyje: būtų be galo malonu bent pusvalandį su Jumis pabendrauti (mat, irgi nebrokiju keliauti, turiu palapinę, per eilę metų sudėvėtus miegmaišius – vis neprisiruošiu naujų nusiprekint, net kelioninį „primusą“ turėjau, ale tą tai pakeičiau į Gazpromo dujas… beje, kai kuriose Jūsų lankytose vietose vasarą paklajojau ir aš). Kuo didžiausios sėkmės Jums visur: ir darbuose, ir kelionėse! (tikiuosi, kad kojų nuospaudos ir pūslės jau sugijo).
    P. S. Nesupratau suvis, kodėl PRL „Darbas“ „korespondentai“ rašo: „kelionė į save“ (?!?), „viso gyvenimo kelionė“ ?.. Blūdas kažkoks, nors, kita vertus, pripratus ir skaitytoją pripratinus prie visokių „o lia lia“, nelengva suredaguot puikų pasakojimą žmoniškai… Esu įsitikinęs: p. Karolio gyvenime panašių kelionių dar bus ne viena ir ne dvi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.