„Parsineškit su manimi kartu ant Mūšos kranto. Mūšos – tos laimingos upės, kuri savo vardą turi nuo to, jog dar giliojoje senovėje, jos vilnys buvo sumaišytos su kraujais kryžiokų, pamuštų prie Tiltagalės. Sakau, parsineškit kartu į tą vietą, kur Lėvuo po ilgo ir šaunaus bėgimo per Lietuvos žemę, sutinka Mūšą. Čia Lėvuo su Mūša, kaip dvi perskirtos dūšios jaunųjų, globiasi viena prie kitos ir pilnos malonės varo kartu toliau savo vilnis į Baltikės marias. Čė Pasvals. Čė graž viet!“
Šiais iškilaus mūsų kraštiečio Petro Vileišio žodžiais prasidėjo 518-as Pasvalio gimtadienis.
Šventinės iškilmės prasidėjo giedrą ir šiltą penktadienio vakarą. Aidint daudyčių garsams, į sceną lipo garbūs valdžios vyrai bei gausus būrys miesto svečių. Apie tai, kad „Pasvals graž viet“ kalbėjo Vokietijos Obernkircheno savivaldybės meras Oliver Schäfer, Gruzijos Chokhatauri savivaldybės tarybos pirmininkas Zaal Mamaladze, Norvegijos Drangedal komunos mero pavaduotoja Marit Kolloen (pastarosios lietuviškai ištartas„Laba diena, brangūs draugai“ sulaukė gausių ovacijų), Pasvalio krašto garbės pilietis docentas Antanas Apynis.
Svečiai džiaugėsi kasmet gražėjančiu Pasvaliu, susirinkusiesiems linkėjo visokeriopos sėkmės ir siuntė linkėjimus iš savo atstovaujamų miestų.
Gruzinų lūpose skambantys žodžiai „mūsų Pasvalys“, vokiečių kalbos apie čia esantį gausų bičiulių būrį ir norvegės noras pažinti kuo daugiau pasvaliečių, puikiai iliustravo, kad mūsų miestas nėra tik užkampis „kažkur palatvėje“. Užsimezgusi draugystė su po visą pasaulį išsibarsčiusiais partneriais tęsiasi ne vienerius metus. Kažkas iš jų labai padėjo (ir tebepabeda) tuo metu, kai mūsų valstybė tik žengė pirmuosius žingsnius. Kitų pagalba tobulėja ir šviečiasi mūsų vaikai, mokytojai. O kai kuriems mes patys jau galime padėti. Ir tai, kad Vytauto Didžiojo aikštėje, kaip lygus su lygiu, stovi Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Gruzijos atstovai yra ženklas, jog dirbama teisingai.
O koks gimtadienis be dovanų! 2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais. Ta proga Lietuvos liaudies kultūros centras pasvaliečiams paruošė unikalią staigmeną – penkių Lietuvos regionų autentiškų, iš senų aprašymų ir nuotraukų atkurtų tautinių kostiumų pristatymą.
Aukštaitiškus, žemaitiškus, dzūkiškus, suvalkietiškus ir Klaipėdos krašto kostiumus (jų autorė dizainerė Danutė Keturakienė) žaismingai ir teatrališkai pristatė, vienam vakarui modeliais virtę choro „Canticum Novum“ atlikėjai. Jiems talkino tą patį vakarą prasidėjusio folkloro festivalio „Saula Riduolėla“ dalyviai.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-22 „Darbe“.
