Gimnazistė dviračiu keliavo aplink Lietuvą

2
Lina su žygio organizatoriumi Aurimu

Kai draugai skuba pasigirti vasarą buvę Turkijoje, Egipte, Kretoje ar Maljorkoje, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos abiturientė Lina Staškevičiūtė kukliai prisipažįsta keliavusi po Lietuvą. Draugai mosteli, kad nieko gero. Tuomet Lina paaiškina dviračiu keliavusi aplink Lietuvą. Bendraamžiai suklūsta, tačiau vis tiek pasitikslina, ar atkarpomis keliavo.

Ne! Per aštuoniolika dienų Lina dviračiu įveikė 1755 kilometrus. Tokia kelionė jau palieka įspūdį!

– Mūsų dviračių žygis vadinosi „Už sveiką ir blaivią Lietuvą“, o šūkis „Tik blaivi tauta gali išlikti!“ Keliauti sugalvojau dar prieš porą metų, kai su žygeiviais pravažiavau atkarpą nuo Biržų iki Pasvalio. Tada ir pradėjau svajoti dviračiu apkeliauti visą Lietuvą, – prisimena gimnazistė, internete susiradusi kvietimą prisijungti prie tokio žygio visus, kurie nori.

Septyniolikmetė Lina buvo jauniausia žygeivė. Kai grįžo, po savaitės suėjo aštuoniolika metų. Vyriausia žygio dalyvė – 65 metų moteris, tačiau ji dviračiu įveikė tik atskiras atkarpas.

Visą 1755 kilometrų maršrutą pravažiavo keturi dviratininkai.

– Į tokius žygius paprastai susirenka labai įdomūs žmonės, – pastebėjo Lina. – Šį dviračių žygį organizavo šiaulietis Aurimas, kineziterapeutas, šiemet Vilniuje baigęs studijas. Kaip šmaikštavo, kol bedarbis, turi laiko organizuoti.

Vilnietis Gediminas baigęs statybos inžinerijos studijas, jau patyręs žygeivis. Aštuoniolikmetė Gabrielė – vilnietė abiturientė. Ir ketvirtoji atkakliausioji – Pasvalio gimnazistė Lina iš Paįstriečių vienkiemio.

– Būtina paminėti dar du žygeivius. Iš Pakruojo kilęs 37 metų programuotojas Tautvydas gyvena Vilniuje. Iš patyrusio keliautojo dviejų krepšių atsarginių dalių buvo galima surinkti dar bene porą dviračių. Tautvydas pradžioje praleido kelias dienas, o paskui su mumis važiavo iki kelionės galo, – pasakoja Lina.

Tarp įdomiausių bendražygių ji paminėjo labai menišką asmenybę – Živilę, kilusią iš Biržų ir baigusią meno mokslus Panevėžyje. Jos žygyje nebuvo tik penkias dienas.

– Birželio pabaigoje žygį pradėjome Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje. Startavome trylika dviratininkų. Nieko nepažinau. Tik organizatoriui Aurimui buvau parašiusi elektroninį laišką, kad atvyksiu. Ir viskas, – prisimena Lina.

O tėvai lengvai išleido?

– Mama palaikė, mano žygį finansavo, tėtis rūpinosi, kad būtų tvarkingas dviratis. Taigi abu tėvai palaikė. Priešingai, nei vilnietei Gabrielei, kuriai teko keliais eiti, jog išleistų.

Beje, Linos mama baigusi tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, ji visada svajojo keliauti.

– Mamytė turėjo galimybę kopti į Kaukazo kalnus, tačiau tuo laiku namuose reikėjo šienauti. Iki šiol gailisi, kad svajonė neišsipildė. Todėl dabar mane skatina keliauti: „Tu panaši į mane. Važiuok“. Labiau baiminosi draugės: „Tu išprotėjai, tu iš kosmoso! Be patogumų, šitokia ilga kelionė dviračiu. Ar bus telefono ryšys? O internetas? Kur tu prisijungsi?“ – šypsosi Lina, prisipažinusi, kad keliaudama labai pailsėjo ir nuo Pasvalio, ir nuo kompiuterio.

Naujas pažintis Lina irgi mėgsta. Anksčiau stovyklose stengdavosi pakliūti ten, kur nieko nepažįsta.

Prieš šią ilgąją kelionę aplink Lietuvą Lina su drauge Gabija dviračiais išsiruošė į Linkuvą:

– Važiavom pro Ustukius žvyrkeliais. Man tai buvo treniruotė prieš žygį. Taigi keliavom prastu keliu, draugė pavargo ir pasakė: „Niekur aš daugiau su tavim nevažiuosiu“…

Tačiau Lina kelionėje aplink Lietuvą daugelyje vietų lankėsi pirmą kartą, patyrė smagių įspūdžių, nors teko keliauti ir per liūtį, ir per alinantį karštį.

– Aš daug geriau išsimiegu palapinėje, nei kambaryje, – prisipažįsta Lina, nes kelionėje dažniausiai nakvodavo palapinėje. – Kartais priimdavo žmonės. Tarkim, Pagėgiuose moteris pakvietė į savo sodybą.

Ant Rambyno kalno vėlavo, nes pakliuvo į liūtį. Liepos 6-ąją čia stengėsi suskubti į šventę. Žygeiviai dar spėjo dalyvauti viktorinoje apie Lietuvą ir laimėti prizų.

– Parsivežiau žaismingą knygutę apie kelionę aplink Lietuvą. Taip sutapo. Ketinu padovanoti krikštasūniui, kurį taip pat norėčiau užkrėsti tokiu keliavimo būdu, – šypsosi Lina.

O Birštone užklupo 33 laipsnių karštis, žygeiviai lindo į visus fontanus. Po to keliavo į Kauną vadinamuoju mirtininkų keliu, kuriame daug ir automobilių, ir avarijų.

– Su namiškiais ryšį palaikydavau žinutėmis. Dažniausiai su mama susirašinėjau. Ji feisbuke sekė mūsų maršrutą, pranešdavo, koks oras mūsų laukia. Taip mama savotiškai keliavo kartu, – sako Lina.

Žygeiviai lankė nacionalinius parkus ir dvarus.

– Daug dvarų restauruojama Europos Sąjungos lėšomis, bet daug jų ir apleistų, – pastebėjo Lina. – Ir čia mūsų nuomonės išsiskyrė. Gediminas buvo už paliktą autentiką, o aš – už restauravimą.

Keliavo dviratininkai ir per Pasvalio rajoną. Lina rimtai susirūpino, ką įdomaus parodyti savo krašte. Aplankė Joniškėlio Karpių dvarą. Žygeiviai susidomėjo čia vykstančiais renginiais. Paskui pasuko į Balsių malūną.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-09-15 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.