Norių kaimas šiemet švenčia 420-mečio sukaktį, kai pirmąkart paminėtas jo vardas. Šio kaimo pavadinimas aptiktas Upytės pilies teismo knygoje Nr. 3, 1433–1434 puslapiuose, kuriuose 1595 metų lapkričio 11 d. buvo surašyti Upytės pavieto, Norių kaimo ūkininkai.
Šiandienė Norių krašto bendruomenė savo kaimo jubiliejų įamžino atidengdama ąžuolinį koplytstulpį.
Žinomo Pasvalio krašto tautodailininko, medžio drožėjo Vytauto Jackūno kūrinys iškilo šalikelėje, prie įvažiavimo į Norių kaimą: toje pat vietoje, kur prieš daugelį metų stovėjo kaimo kryžius. Garbaus amžiaus sodiečiai prisimena kryžių puošusius įmantrius drožybos elementus, jo koplytėlėje įkurdintas šventųjų skulptūrėles, kurios pasitikdavo ir išlydėdavo kaimo žmones ar į Norius užsukdavusius svečius. Deja, senąjį kryžių gūdžiu sovietmečiu ištiko daugelio tikėjimo simbolių likimas – jis buvo nuverstas, o šventųjų skulptūrėlės kažkur pradingo. Žmonių atmintyje išlikę senojo kryžiaus vaizdiniai atgimė naujajame koplytstulpyje. Į Norių kaimą žvelgia ąžuolo skulptūroje išskaptuotas Šv. Antanas su kūdikėliu, į Skrebotiškio bažnyčios pusę – Švč. Mergelė Marija, į kelią – Rūpintojėlis.
Norių kaimą ir jo žmones saugosiantį koplytstulpį pašventino Vaškų parapijos klebonas kun. Raimundas Simonavičius.
Bendruomenės pirmininkė Asta Bendoraitienė džiaugiasi savo krašto žmonių dosnumu, nes koplytstulpis pastatytas už jų bei gimtinei neabejingų kraštiečių aukas. Pagrindinis naujojo kaimo simbolio mecenatas – kraštietis verslininkas Pranas Kiznis. Svarią auką įnešė iš Norių kaimo kilusios keturios seserys Motiejūnaitės – Janina, Emilija, Bronė ir Angelė. „Šios šeimos atstovė Bronytė į koplytstulpio atidengimo iškilmes atvyko net iš Alytaus“, – šiltų žodžių kraštiečiams negaili bendruomenės vadovė Asta.
Gražų sumanymą įamžinti Norių kaimą parėmė jo kaimynystėje ūkininkaujanti Felė Aperavičienė, UAB „Darius Agro“. Labai prasmingos yra pačių Norių kaimo gyventojų aukos – aukojo, kiek kas galėjo. Ypač entuziastingai idėją rėmė senieji sodiečiai, kurių visas gyvenimas susijęs su gimtaisiais Noriais.
Koplytstulpiui paskirti nuosavos žemės kampelį mielai sutiko seserys Aleksandra ir Agota Jasėnaitės. Ąžuolą, iš kurio išdrožta skulptūra, pigiau įsigyti padėjo Pakruojo miškų urėdija, galingą medį atgabeno Vaškų seniūnija, jos darbininkai talkino bendruomenei tvarkant koplytstulpio aplinką.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-05 „Darbe“.
