Permainos švietime veja viena kitą

Polek 2
Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos bendruomenei nuosekliu kasdieniu darbu pavyko sukurti jaukios ir kokybišką išsilavinimą teikiančios ugdymo įstaigos įvaizdį.

–Kokius naujus pokyčius šis rugsėjis įnešė į rajono mokyklų žemėlapį?

–Mokiniai dar skaičiuojami. Tačiau vargu ar jų bus pustrečio tūkstančio. Prognozuojame, kad, palyginus su praėjusių metų rugsėju, į mokyklas susirinks apie 180 mokinių mažiau. Pavasarį su avansu užsakėme 210 pirmokų pasų, tačiau jų tiek nereikėjo. Džiaugiamasi, kad šiemet Lietuvoje pilnesnėmis tapo pirmokų klasės. Tačiau šis skaičius daugiausia augo didmiesčių sąskaita.

Pasikeitė Saločių Antano Poškos mokyklos statusas – nuo rugsėjo 1-osios ji tapo pagrindinį išsilavinimą teikiančia ugdymo įstaiga. Baigėsi prieš ketverius metus pradėtas pradinių klasių „nuauginimo“ procesas Pasvalio miesto vaikų darželyje „Liepaitė“. Nebeliko pradinukų ir Žilpamūšyje. Gavome šio kaimo tėvų prašymą buvusioje mokykloje steigti daugiafunkcį centrą. Šis pageidavimas dar neapsvarstytas. Techninių kliūčių šiam žingsniui nėra – mokyklos patalpos suremontuotos, jose veikia kultūros centras, biblioteka, medicinos punktas, posėdžiauja bendruomenės taryba. Galime pasigirti ir įkurtuvėmis – ikimokyklinio ugdymo skyrius atsirado Pumpėnų gimnazijoje.

Šiemet, kaip bebūtų keista, mokytojų pasiūla buvo mažesnė už paklausą. Švietimo ir sporto skyrius turi rezervo sąrašą, kuriame ne vien tik mūsų Savivaldybėje darbo ieškantys pedagogai. Prieš mokslo metus sąraše buvo per 50 pavardžių, dabar liko tik 16 – kiti įdarbinti. Mums reikėjo dviejų pradinių klasių, taip pat galinčių geografiją, anglų kalbą, matematiką dėstyti pedagogų. Vaškų gimnazijoje ir Pajiešmenių pagrindinėje mokykloje įdarbinome jaunas pradinių klasių ugdymo ir anglų kalbos specialistes.

Norime, kad į mokyklas ateitų kuo daugiau jaunų specialistų. Visoje Lietuvoje trūksta tiksliųjų mokslų, ypač matematikos mokytojų. Labai gaila, kad iš Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos į užtarnautą poilsį išėjo puiki matematikos mokytoja Elena Ridlauskienė.

–Anksčiau prieš rugsėjį rajono mokytojai rinkdavosi į tradicinę konferenciją. Tačiau prieš gerą dešimtmetį ši tradicija užgeso. Vietoj jos į pasitarimą kviečiami tik mokyklų direktoriai, pavaduotojai. Kur šiemet vyko pasitarimas ir kokios svarbiausios mintys jame skambėjo?

–Rugpjūčio 28 d. lankėmės Anykščiuose, kur kartu posėdžiavome su šio rajono mokyklų vadovais. Pasitarime diskutavime apie svarbiausius šių mokslo metų tikslus ir uždavinius. Ir toliau svarbiausiu mūsų tikslu lieka ugdymo kokybės gerinimas bei prieinamumo didinimas. Norint šių tikslų siekti, reikia gerinti mokinių pasiekimus ir kelti mokytojų profesionalumo lygį. Neatsitiktinai vykome į žymiais rašytojais garsėjančius Anykščius, nes norime pakelti lituanistinio ugdymo kartelę. Standartizuotų testų ketvirtokams ir aštuntokams rezultatai byloja, kad didžiausią galvos skausmą kelia prasti mokinių skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Tai ne tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos didelė bėda. Beje, kitąmet standartizuotus testus laikys ne tik ketvirtokai ir aštuntokai, bet ir antrų bei šeštų klasių mokiniai. Šiuos mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė Mokyklos bendruomenės metais. Tai verčia dar kartą atkreipti dėmesį į šios sąvokos turinį – bendruomenė turi egzistuoti ne popieriuje, o realiame gyvenime.

–Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė spaudos konferencijoje ragino ypatingą dėmesį skirti svarbiausiai ugdymo grandžiai – pamokai. Beje, šiemet pirmą kartą mokytojai gaus atlygį už kolegų pavadavimą, kad nedingtų nei viena pamoka. Apie tai turbūt irgi buvo kalbama Anykščiuose?

–Be abejo, dėmesys pamokai taip pat vienas mūsų prioritetų. Kiekvienų mokslo metų išvakarėse kalbame apie jos kokybę. Norime, kad mokinys kuo daugiau išmoktų per pamoką. Tačiau atlikti tyrimai byloja, kad Lietuvos mokyklose per pamokas maždaug 80 proc. laiko skiriama mokymui ir tik 20 proc. lieka mokymuisi. O turėtų būti atvirkščiai, nes tada nebeliktų namų darbų problemos. Deja, iš inercijos mokytojai vis dar skiria per didelius namų darbų krūvius. Tuo tarpu šio laikmečio vaikai nelabai jų pageidauja. Tačiau, kad per pamoką 80 proc. laiko užimtų mokymasis, reikia mokytojo specialaus pasirengimo ir didelio profesionalumo. Kaip ir kitose Savivaldybėse, rajone, deja, trūksta gerų mokytojų. Prieš kelerius metus lankėmės visose mokyklose, stebėjome visų mokytojų pamokas. Deja, kontrastas tarp kūrybiškai ir prastai, sakyčiau amatininkiškai dirbančių pedagogų – didelis. Siekiame, kad iš šauniai dirbančių mokytojų jų kolegos galėtų pasimokyti, kaip reikia individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį. Neslėpsiu, kad teko lankytis ir tokiose pamokose, kur stebiesi, kaip mokiniai dar sugeba iškentėti, nes iš mokytojo girdi tik tai, kas parašyta vadovėlyje. Kita vertus, dėl prastų rezultatų kaltinti vien mokytojo negalima.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-09-05 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *