Taip vaizdingai kaimo kultūros darbuotojo veiklą apibūdino Namišių kultūros namų vadovė Gražina Skujienė, rugpjūčio 1-ąją atšventusi kūrybinio darbo jubiliejų. Lygiai prieš tris dešimtmečius, 1985 m. rugpjūčio 1 d., 19-metė Panevėžio Jono Švedo pedagoginės muzikos mokyklos absolventė Gražina Šoblinskaitė pravėrė Namišių kultūros namų duris. O per jubiliejinį vakarą į kultūros namus su gėlių puokštėmis rinkosi gausus liaudies dainai, šokiui, folklorui neabejingų žmonių būrys. „Norėjau į šį renginį pakviesti visus saviveiklininkus, su kuriais teko dirbti per tuos tris dešimtmečius“, – sakė kultūros namų vadovė. Jų priskaičiavo net apie 170, o į jubiliejinį vakarą atvyko apie 90. Su gražia kūrybinio darbo sukaktimi Namišių kultūros namų vadovę sveikino Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, pirmasis jos darbdavys, tuometis rajono Kultūros skyriaus vedėjas Vidutis Lauraitis. Trijų dešimtmečių istoriją, pagardintą smagiomis dainomis, sveikinimais, linkėjimais, skaidrių, filmo demonstravimu, apžvelgė Namišiuose gyvenančios mokytojos Virginija Vegienė ir Sigita Lapėnienė. O mes su kūrybinės veiklos sukaktį atšventusia Gražina Skujiene susitikome praėjusią savaitę. Pokalbio metu apžvelgėme svarbiausias trijų dešimtmečių stoteles.
Paveldėjo tėvelių genus
Gražina kilusi iš Velžių kaimo. Jau Amžinybėn iškeliavusio jos tėvelio Klemento Šoblinsko sodriu balsu ir virtuozišku armonikos grojimu žavėjosi Velžių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Neabejinga liaudies dainai yra ir jos mama Bronislava, kitąmet švęsianti 80-ies metų jubiliejų. Kol leisdavo jėgos, ji dainuodavo folkloro ansamblyje. Tad visi keturi Šoblinskų vaikai – dukros Ina, Savutė, Gražina ir sūnus Audrius iš tėvų paveldėjo meilę liaudies dainai, muzikai. Visi Šoblinskų vaikai, išskyrus Savutę, mokėsi muzikos mokykloje. Pašnekovė minėjo, kad Ukmergėje gyvenančios sesers Savutės vaikai iš visų giminaičių kopia aukštesniais karjeros laiptais – jos dukra Indrė pasirinko operinio dainavimo studijas Hamburgo (Vokietija) konservatorijoje.
Pradėjo nuo mergaičių vokalinio ansamblio
Panevėžio Jono Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje Gražina studijavo chorvedybą ir rengėsi tapti muzikos mokytoja. Studijas baigusi 1985-aisiais, tų pačių metų vasarą atvyko į Namišius. Sovietiniais laikais veikė gana gerai sustyguota jaunų specialistų paskirstymo į darbo vietas sistema, tad Gražina jau žinojo, kad jos karjera prasidės nuo kaimo kultūros namų meno vadovės laiptelio. „Atvirai pasakius, net nežinojau nuo ko pradėti, nes mokykloje mokiausi kitų dalykų“, – atviravo pašnekovė. Tad galima sakyti, kad pirmąja praktinio kaimo kultūros darbuotojų rengimo mokytoja tapo dešimčia metų vyresnė tuometė Namišių kultūros namų direktorė Nijolė Narmontienė. Kartu su ja Gražinai teko dirbti penkerius metus. Teorinių žinių bagažą pildė neakivaizdinės kultūrinio darbo organizatoriaus studijos Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete. Besimokant daug naujovių įnešė Atgimimo vėjai. „Pirmame kurse mokiausi SSKP istoriją, o penktame kurse jau studijavome Lietuvos istoriją“, – prisiminė Gražina. Pašnekovė puikiai prisimena pirmą Namišiuose suburtą jaunųjų saviveiklininkų kolektyvą – mergaičių vokalinį ansamblį. Iš šio kolektyvo jubiliejiniame vakare dalyvavo Rita Pumputytė-Šoblinskienė, jos brolio žmona. Iš pirmųjų saviveiklininkų į šventinį vakarą taip pat atvyko seserys Laimutė ir Gražina Petrušaitytės
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2015-08-29 „Darbe“.
